Teisingas miego kiekis yra labai svarbus mažo vaiko gyvenime. Miegas turi įtakos tiek jo vystymuisi, tiek elgesiui ir savijautai. Turint omenyje, kad nėra dviejų vienodų kūdikių ir kad kiekvieno mažylio poreikiai skiriasi, naudinga žinoti apytikslį valandų ir miego valandų skaičių, kurio reikia vaikui, ir užtikrinti, kad jis gautų tinkamą miego kiekį.
Visi esame skirtingi, tai galioja ir kūdikiams. Mažyliai skiriasi ne tik temperamentu, augimo tempu, apetitu, bet ir miego poreikiu. Būtent dėl šios priežasties neturėtumėte lyginti savo kūdikio su kitais vaikais, o uošvės ar draugės pasakojimai apie tai, kaip jų kūdikis miegojo, gali būti visiškai netinkami jūsų kūdikio situacijai.
Kiek kūdikis miega?
Pirmiausia verta stebėti kūdikį, kad suprastumėte ir nustatytumėte, kokie yra tikrieji jo miego poreikiai. Pravartu atkreipti dėmesį į tai, kokiu paros metu kūdikis lengviausiai užmiega, kiek paprastai miega dienos metu ir kiek laiko miega naktį. Stebėdami galėsime sukurti vaikui tinkamą miego aplinką, jam tinkamu laiku.
Tuomet sieksime, kad kūdikis miegotų tiek, kiek jam pakanka, o ne pagal “vadovėlines gaires”, t. y. tai, ką kūdikis, remiantis teorija, turėtų daryti. Nors, žinoma, pravartūs patarimai [1] ir orientacinės miego normos:
- Naujagimiai (0-3 mėn.): 15-18 valandų per parą;
- Kūdikiai (4-11 mėnesių): 12-15 valandų per parą;
- Maži vaikai (1-2 metų): 11-14 valandų per parą.
Vaikams iki 5 metų bendras miego valandų skaičius skirstomas į naktinį poilsį ir atitinkamą snaudimų skaičių.
Miego svarba kūdikiams
Kartais tėvai mano, kad jų vaikui pakanka mažiau miego, nes mažylis nerodo tipiškų mieguistumo požymių. Tao paprastai taikoma gyvybingo temperamento vaikams, kurie nenori nė akimirkos žaidimų laiko švaistyti miegui arba kuriems sunku nusiraminti ir užmigti.
Taip pat yra vaikų, kurie iš prigimties yra labai lankstūs ir linksmi, kurie lengvai prisitaiko prie esamos situacijos ir sugeba funkcionuoti miegodami mažiau, nei reikia jų organizmui.
Tačiau per mažas miego valandų skaičius per parą ir susikaupęs vaiko išsekimas daro didelę įtaką jo vystymuisi ir elgesiui. Per mažai miegantys vaikai gali būti ne tik irzlūs ir pavargę dieną, bet ir tapti hiperaktyvūs. Tokie vaikai dažnai gauna neklaužadų “etiketę”, nors jiems tiesiog trūksta miego.
Būtent dėl šios priežasties pravartu stebėti savo vaiką ne tik dėl mieguistumo požymių, bet ir dėl bendros savijautos. Pravartu prisiminti, kad mažylis, kuris daug blaškosi, gali būti tiesiog pervargęs.
[2]