Telšiai pernai pripažinti sėkmingiausia turizmo traukos vietove šalyje. Kuo šis Žemaitijos sostine dažnai vadinimas miestas traukia turistus?
Herbas ir meškų muziejėlis
Daugumos ekskursijų pradžia Telšiuose prasideda nuo Žemaitijos turizmo informacijos centro, įsikūrusiame Turgaus aikštėje. Jame glaudžiasi ir meškų muziejėlis, kuriame – daugiau kaip 5 tūkst. meškų ir meškučių.
Muziejaus istorija neatsiejama nuo Žemaitijos ir Telšių krašto istorijos. O joje meška tapo Žemaitijos simboliu. Istorinėje literatūroje Žemaitijos herbo klausimas nepakankamai ištyrinėtas, neaiškus jo atsiradimo laikas ir kilmė. Manoma, kad Žemaitijos herbo ištakos susijusios su legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija.
Pasak jos, viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių giminių buvo vadinama Ursinais (lot. Ursus – meška). Anksčiausiai žinomi Žemaičių herbo pavaizdavimai randami ant Aleksandrui Jogailaičiui gamintos taurės 1492 m., vėliau šis herbas puikuojasi ant auksinės 1548 m. leistos monetos.
Žemaičių siena ir daug skulptūrų
Turistų viešnagė Telšiuose paprastai veda per centrinę aikštę, kurioje meška skaičiuoja laiką, kelios laiko skulptūrą-žaidimą „Pažink Žemaitijos sostinę“, dar kelios stovi prie tiltelių per Masčio ežerą…
Pagrindinė turistų kryptis – link Žemaičių sienos prie Insulos kalvos, kurios papėdėje stovi ir skulptūra „Žemaitijos legenda“. Sakoma, patrynus šios meškutės nosį, jūsų svajonė išsipildys..
Žemaičiai mėgsta sakyti, kad pasaulyje yra dvi didžiosios sienos: kinų ir žemaičių, esanti Telšiuose. Pastarojoje įamžinti reikšmingiausi istoriniai įvykiai Žemaitijai.
Pirmoji plokštė primena, kad 1219 m. šaltiniuose pirmą kartą paminėta Žemaitija; antroji – apie 1260 m. liepos 13 d. jungtinės lietuvių ir žemaičių genčių armijos laimėtą Durbės mūšį; trečioji – žymiausiems žemaičių mūšiams (1236–1422) su dviem vokiečių ordinais; ketvirta – apie 1415 m. Konstancos katedroje perskaitytą istorinį Žemaičių skundą dėl tautos ir žmogaus pasirinkimo teisės; penkta – Europos krikšto 600 m. jubiliejui; šešta įamžina istorinį Žemaitijos kunigaikštystės žemėlapį, septintoji – atminimo lenta Valdovų privilegijos Žemaitijai, o aštuntoji skirta Žemaičių kalbos metams.
Ant septynių kalvų
Telšiai įsikūrę ant septynių kalvų – kaip ir Roma. Ant aukščiausios Insulos kalvos, į kurią būtinai atveda turistų smalsumas, stovi sakraliniai objektai: Šv. Antano Paduviečio katedra, seminarija ir vyskupų rūmai. Katedros, turinčios išskirtinai turtingą istoriją, durys – meno šedevras, Šv. Antano paveikslas laikomas stebuklingu, puoštas daugybe votų.
Šalia Insulos – Malūnų kalva. Kažkada ten stovėjo malūnas, dabar ant jos stovi šv. Mikalojaus cerkvė, vienintelė kubizmo stiliaus cerkvė Lietuvoje. Ant Vilniaus kalvos stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, vadinama mažąja bažnytėle; ant Žaliosios kalvos – Žemaičių muziejus „Alka“. Tad pasivaikščiojęs valandą Telšiuosi puikiai supranti posakio “kalvotoji Žemaitija” prasmę.
Pernai Telšiuose užregistruota 40 tūkst. turistų. Kaip pavyko tiek pritraukti?
“Turistus traukia įdomus miestas su turtinga istorija, muziejais, daugybe skulptūrų ir žemaitiška virtuvė, paprastumas. Stengiamės, kad žmonės galėtų nebrangiai ir patogiai apsigyventi, pavalgyti miesto centre. Ir kasmet pasiūlom ką nors nauja. Šiemet duris atvėrė atnaujinti Telšių ješiva, Biržuvėnų dvaras, Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose. Gidai ekskursijas veda žemaičių, lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, japonų ir rusų kalbomis”, – sakė Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius, gidas Egidijus Vaškelevičius.
Beje, pernai į Telšius daugiau žmonių atvyko gyventi nei išvyko, miestas jaunėja.
Daiva Červokienė
Autorės nuotr.
Žvilgsnis į Šv. Antano Paduviečio katedrą ir R. Kvinto skulptūrą „Žemaitijos legenda“, centrinės aikštės laikrodį ir Žemaičių sienos plokštę.
[1]
[2]
[3] 
[4]