Privatus namas nuo buto skiriasi ne tik plotu. Jame paprastai yra daugiau galimų patekimo vietų: pagrindinės ir šoninės durys, pirmojo aukšto ar rūsio langai, terasa, garažo vartai, o kai kuriais atvejais – net lengvai pasiekiami stoglangiai. Be to, kiemą gali užstoti tvora, želdiniai ar ūkiniai pastatai. Todėl planuojant apsaugą nepakanka pasirūpinti vien pagrindinėmis durimis – pirmiausia reikėtų įvertinti visą pastato perimetrą.
Pradėkite nuo visų galimų patekimo taškų
Paprasčiausias būdas įvertinti situaciją – apeiti namą ir pasižymėti kiekvieną vietą, pro kurią teoriškai būtų galima patekti į vidų. Pagrindinės durys dažniausiai matomos geriausiai, todėl ne mažiau dėmesio verta skirti nuo gatvės paslėptoms terasos durims, garažui, rūsio langams ar kitoms mažiau pastebimoms namo dalims. Apsaugos sistema turėtų apimti visą perimetrą, o ne vien patogiausią vietą įrangai sumontuoti.
Durims, langams ir garažo vartams gali būti naudojami magnetiniai kontaktai, reaguojantys juos atidarius. Atsižvelgiant į situaciją, sistema gali būti papildoma stiklo dūžio ar vibracijos jutikliais. Taip sukuriamas pirmasis apsaugos ruožas, kurio paskirtis – kuo anksčiau užfiksuoti bandymą patekti į pastatą.
[1]
Garažas gali būti viena svarbiausių zonų
Garažą lengva vertinti tik kaip vietą automobiliui laikyti, tačiau jei jis sujungtas su gyvenamosiomis patalpomis, tai yra dar vienas kelias į namo vidų. Todėl vertėtų atskirai įvertinti garažo vartus ir duris, jungiančias garažą su kitomis patalpomis. Signalizacijos sprendimai gali būti pritaikomi skirtingiems patekimo taškams, o galutinis įrangos išdėstymas priklauso nuo konkretaus namo plano ir gyventojų poreikių.
Panaši logika taikoma ir terasai. Dideli langai bei durys suteikia namams daugiau šviesos ir patogumo, tačiau kartu padidina stebimų vietų skaičių. Jei terasa yra galinėje namo pusėje, ją nuo gatvės gali užstoti pats pastatas, tvora ar augmenija. Dėl to apsaugą verta planuoti pagal realų matomumą ir prieinamumą, o ne vien pagal architektūriniame plane pažymėtus įėjimus.
Perimetro apsauga – tik pirmasis sluoksnis
Net ir kruopščiai apsaugojus langus bei duris, pravartu numatyti, kas nutiktų, jei pirmasis apsaugos ruožas būtų įveiktas. Vidaus patalpose tam naudojami judesio jutikliai, fiksuojantys judėjimą saugomose zonose. Taigi tinkamai suplanuota namų signalizacija [2]turėtų veikti keliais lygiais: stebėti galimus patekimo taškus ir svarbias vidaus erdves.
Svarbiausią informaciją iš jutiklių priima apsaugos centralė. Sistema gali būti susieta su ryšio moduliu, per kurį pavojaus signalai perduodami į saugos tarnybos pultą. Suveikus sistemai taip pat gali būti įjungiamos vidaus ir lauko sirenos. Todėl planuojant apsaugą verta žiūrėti ne į atskirus jutiklius, o į tai, kaip skirtingi įrenginiai veiks kartu.
Kameros padeda matyti platesnį vaizdą
Vaizdo stebėjimo kameros gali papildyti signalizaciją ir leisti nuotoliniu būdu stebėti namo teritoriją bei fiksuoti įvykius. Šiuolaikinė įranga gali atskirti žmones, gyvūnus ar automobilius ir pagal užfiksuotą objektą skirtingai vertinti situaciją. Vis dėlto kamera nepakeičia durų, langų ar vidaus jutiklių – ji yra viena iš bendros apsaugos sistemos dalių.
Kamerų vietas taip pat verta planuoti pagal svarbiausias zonas. Įvažiavimas, pagrindinis takas, garažas ar nuošalesnė terasa gali būti reikšmingesni už didelę atvirą vejos dalį. Svarbu ne kuo daugiau įrangos sumontuoti, o užtikrinti, kad būtų stebimos tos vietos, kuriose rizika didžiausia.
Nepamirškite pavojų namo viduje
Privataus namo apsauga nėra vien pasirengimas galimam įsilaužimui. Sistemą galima papildyti dūmų ir temperatūros pokyčio, dujų, smalkių bei vandens nuotėkio jutikliais. Dūmų, temperatūros, dujų ir smalkių jutikliai gali veikti ir tada, kai apsaugos nuo įsilaužimo režimas išjungtas. Vandens nuotėkio jutikliai savo ruožtu gali būti montuojami prie skalbyklės, indaplovės ar kitose vietose, kur tikėtina santechninė avarija.
Apsaugą planuokite pagal savo gyvenimą
Nėra vieno įrangos rinkinio, kuris vienodai tiktų kiekvienam privačiam namui. Reikėtų įvertinti namo išplanavimą, plotą, aplinką ir šeimos kasdienybę: ar dažnai išvykstama, ar aktualus nuotolinis valdymas bei kamerų vaizdas, ar reikalingas pavojaus mygtukas. Sistemą galima įrengti ir jau gyvenamame name, o vėliau prireikus papildyti naujais jutikliais, kameromis ar kitais valdymo įrenginiais.
Todėl privataus namo apsaugos planavimą verta pradėti ne nuo konkretaus įrenginių skaičiaus, o nuo rizikos žemėlapio. Durys, langai, garažas ir terasa turėtų būti vertinami kartu su vidaus patalpomis bei kitais namuose galinčiais kilti pavojais. Nuosekliai įvertinus silpniausias vietas lengviau sukurti sistemą, kuri būtų pritaikyta konkrečiam pastatui ir kasdieniams jo gyventojų poreikiams.