„Lietuva šiuo metu yra viena iš vos keturių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių, neturinčių mokestinių paskatų fiziniams asmenims, nors juridiniams asmenims tokia lengvata egzistuoja. Mūsų siūlomas pasitikėjimo kredito modelis leistų valstybei per gyventojų pajamų mokesčio grąžinimą kompensuoti dalį paaukotos sumos, todėl reali paramos kaina žmogui sumažėtų. Tikimės, kad šis žingsnis paskatins piliečius kultūros sektorių remti nuosekliai, o ne tik pasitaikius progai, ir prisidės prie mecenatystės kultūros Lietuvoje plėtojimo“, – pabrėžia kultūros ministras Lukas Alsys.
Pateiktame modelyje numatoma taikyti diferencijuotą GPM kredito dydį: per metus paaukojus iki 500 eurų, gyventojui per pajamų deklaravimą sugrįžtų 50 procentų šios sumos, paramos daliai nuo 501 iki 5 tūkstančių eurų būtų taikomas 30 procentų grąžinimas, o sumai, viršijančiai 5 tūkstančius eurų, – 20 procentų. Pavyzdžiui, asmeniui paaukojus 100 eurų, remiama organizacija gautų visą šią sumą, tačiau pačiam gyventojui reali aukos kaina po mokesčių grąžinimo siektų tik 50 eurų. Ši paskata galiotų tik neatlygintinai paramai ir nebūtų taikoma mokėjimams už prekes ar paslaugas.
Siekiant suvaldyti poveikį valstybės biudžetui, siūloma įtvirtinti maksimalią 5 milijonų eurų per metus negautų GPM pajamų ribą. Skaičiuojama, kad tokia valstybės investicija kasmet galėtų sugeneruoti apie 12–15 milijonų eurų privačios paramos kultūrai, o vienas negauto mokesčio euras pritrauktų iki 3 eurų privačių lėšų. Sistemos administravimui nereikėtų kurti naujų deklaravimo įrankių – procesas vyktų per jau veikiančią Valstybinės mokesčių inspekcijos infrastruktūrą.
Šiuo metu toks modelis ir jo detalės derinami su Finansų ministerija. Sėkmingai užbaigus šį procesą, projektas bus pristatytas visuomenei bei visoms suinteresuotoms šalims. Tuomet atitinkamos Labdaros ir paramos įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pataisos būtų teikiamos Vyriausybei, jai pritarus – tvirtinti Seimui.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija