Vienas atsakymas į klausimą aiškus ir nekelia abejonių – šių metų rudenį bus švenčiamas Lietuvos auditorių rūmų 25 metų jubiliejus. Kaip žinoma, 2000 m. vasario 22 d. buvo įregistruoti Lietuvos auditorių rūmai, vienijantys visus Lietuvos auditorius, koordinuojantys jų veiklą ir atstovaujantys jų interesams. Per 25 metus Lietuvos auditorių rūmai atliko labai daug įvairių darbų, didinant nepriklausomo audito vaidmenį šalies ekonomikos raidai. Lietuvos auditorių rūmų veikla išsamiai aprašyta knygoje „Lietuvos auditorių rūmai 2000–2020“. Joje nurodytos Lietuvos auditorių rūmų strateginės kryptys, misija ir vertybės, strateginiai tikslai ir uždaviniai, Lietuvos auditorių rengiamos audito rinkos tendencijos ir kt. Dabar Lietuvos auditorių rūmų veikla viešai pripažinta ir įvertinta tarptautiniu mastu. 2003 m. Lietuvos auditorių rūmai tapo asocijuotu, o 2008 m. – tikruoju Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) nariu. 2004 m. Auditorių rūmai tapo Europos buhalterių federacijos (Accountancy Europe) nariu korespondentu, o 2008 m. – tikruoju nariu. Plėtojant Lietuvos auditorių rūmų veiklą, daug įvairių renginių ir priemonių, padedant visiems Lietuvos auditoriams, organizavo rūmų prezidentai: Laimutė Kazlauskienė (2000–2004), Genadijus Makuševas (2004–2008), Saulius Lapšinskas (2008–2010, 2014–2018), Jurgita Kirvaitienė (2010–2014), Ingrida Pūrienė (2018–2024) ir Vaida Kačergienė (nuo 2024 m.).
Taigi, nekyla abejonių paminėti Lietuvos auditorių rūmų 25-metį. Tikėtina, kad šiame renginyje bus pareikšta daug naujų minčių, idėjų ir pasiūlymų, kaip dar labiau suaktyvinti Lietuvos auditorių rūmų veiklą ir padidinti auditorių rūmų vaidmenį visuomenėje.
Jau pasigirdo balsų, kad 2026 m. reikėtų paminėti ir Lietuvos audito 30-mečio jubiliejų. Tai siejama su tuo, kad 1996 m. gruodžio 13 d. buvo įteikti pirmieji atestuoto auditoriaus pažymėjimai 211 asmenų. Parašiau „pirmieji“, tačiau ar tikrai šis žodis tinka? Be to, ar tinka teigti, kad Lietuvos auditui – 30 metų? Mano nuomone, 2026 m. gruodžio pabaigoje reikėtų organizuoti Lietuvos audito 35 metų jubiliejaus iškilmingą renginį – konferenciją. Paaiškinsiu, kodėl Lietuvos auditui – ne 30 metų, o 35-eri. Juk 1996 m. tie auditoriai neatsirado iš nieko. Iki 1996 m. buvo nueitas labai sunkus ir sudėtingas Lietuvos audito sistemos kūrimo kelias. Atsirado grupė žmonių, kurie įvairiais būdais ir priemonėmis stengėsi sutrukdyti audito kūrimą, ypač audito reglamentų ir auditorių rengimą. 1991 m. buvo ypač reikšmingi kuriant Lietuvos audito sistemos pradmenis. Paminėsiu svarbiausius įvykius ir datas.
Idėja sukurti nepriklausomo audito sistemą viešai buvo iškelta 1990 m. rugsėjo 7 d., įkūrus Lietuvos buhalterių ir auditorių asociaciją (LBAA). Nors Lietuvoje nebuvo nė vieno auditoriaus, buvo nutarta asociaciją pavadinti ne tik buhalterių, bet ir auditorių asociacija, turint tikslą parengti auditorius ateityje. Asociacijos valdymo struktūroje buvo įkurta Audito komisija ( pirmininkas – V. Lakis), kuri turėjo užsiimti audito metodikos kūrimu. Šios komisijos iniciatyva jau 1990 m. pabaigoje parengtas „Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatų“ projektas (autoriai: J. Kabašinskas, V. Kundrotas, V. Lakis, J. Mackevičius, O. Žėkienė ir E. Vilkelis). Tačiau dėl nežinomų priežasčių nuostatų tvirtinimas buvo atidėliojamas. Todėl 1991 m. spalio mėn. LBAA išsiuntė Kreipimąsi į Lietuvos Vyriausybę, kuriame buvo prašoma kuo skubiau patvirtinti „Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatus“.
Pagaliau 1991 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 570 „Dėl Auditorių veiklos organizavimo“, kuriuo buvo patvirtinti minėti nuostatai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tuo pačiu nutarimu patvirtino šios sudėties komisiją auditorių kvalifikacijai suteikti: pirmininkas – V. Lakis, nariai: E. Balčiūnas, V. Cicėnas, H. Dauderis, Z. Gaidienė, J. Lionginas, S. Pošiūnas, K. Uoka ir O. Žėkienė. Finansų ministerija buvo įpareigota sudaryti šiai komisijai būtinas darbo sąlygas.
Tačiau, nelaukdama komisijos auditorių kvalifikacijai suteikti patvirtinimo, LBAA 1991 m. kovo 19 d. pradėjo 6 mėnesių auditorių rengimo kursus. Kursus lankė 95 žmonės. Paskaitas skaitė J. Kabašinskas, teisės mokslų kandidatas A. Katkus, doc. R. Krinickis, ekonomikos mokslų kandidatas V. Kundrotas, prof. V. Lakis, prof. J. Mackevičius, doc. D. Mačernienė, doc. A. Mačernius, teisės mokslų daktaras P. Pošiūnas, E. Vilkelis, ekonomikos mokslų kandidatės O. Žėkienė ir D. Žilinskaitė bei kai kurių įmonių buhalteriai. Iš šio sąrašo matyti, kad tai buvo patys žymiausi to meto Lietuvos buhalterinės apskaitos, teisės ir kontrolės specialistai. Baigusieji kursus laikė kompleksinį egzaminą iš buhalterinės apskaitos, audito ir teisės, turėjo parašyti ir apginti referatą iš asociacijos patvirtintų temų sąrašo. Egzaminą išlaikė ir referatą apgynė tik 27 pretendentai, kurie ir tapo pirmaisiais Lietuvos auditoriais.
Lietuvos Vyriausybės patvirtinta komisija auditoriaus kvalifikacijai suteikti, išanalizavusi ir įvertinusi auditorių rengimo ir egzaminavimo tvarką, kai kurių pretendentų pastabas ir pasiūlymus, parengė „Egzaminų auditoriaus kvalifikacijai suteikti nuostatus“, kurie buvo viešai paskelbti 1992 m. kovo mėn. laikraštyje „Apskaita ir kontrolė“. Šiuose nuostatuose buvo nurodyta, kad pretendentais į auditorius gali būti asmenys, baigę aukštąjį ekonominį arba juridinį mokslą ir turintys ne mažesnį kaip 5 metų buhalterinio, ekonominio, kontrolės arba teisinio darbo patirtį. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų auditoriams, yra jo sąžiningumas ir aukšta moralė. Komisija turi turėti garantiją, kad pretendentas į auditorius nėra padaręs kriminalinių nusikaltimų arba kitokių nusižengimų. Tuo tikslu komisijos pirmininkas pateikia oficialų paklausimą Kontrolės departamentui, Vidaus reikalų ministerijai arba vietos policijai.
Tačiau ši komisija dirbo vis pasyviau ir 1992 m. pabaigoje praktiškai nebeveikė. Manoma, kad tam turėjo įtakos dvi pagrindinės priežastys: 1) Finansų ministerija nesudarė nei materialinių, nei moralinių sąlygų komisijai dirbti; 2) išryškėjo komisijos narių skirtingas požiūris į audito reikšmę ir jos plėtotės būtinumą Lietuvoje. Reikia pažymėti, kad tai buvo rimtas smūgis Lietuvos auditorių rengimui ir apskritai Lietuvos audito plėtrai. Beveik dvejus metus buvo diskutuojama, kaip rengti auditorius, kokie turi būti egzaminai, kas jiems turi suteikti kvalifikaciją ir pan. Nepaisydama įvairių intrigų ir privačių apskaitos įmonių ambicijų užimti pradėtą kurti audito lauką ir jų palaikymo valstybinėse institucijose, LBAA veikė ryžtingai, stengėsi vienyti pirmuosius auditorius ir kelti jų kvalifikaciją. Pradėjo steigtis audito įmonės. Pirmoji nacionalinė audito įmonė „Auditas“ (vadovas – R. Krinickis) 1991 m. balandžio 18 d. buvo įregistruota Vilniaus miesto valdyboje. 1992 m. vasario 12 d. buvo paskelbta pirma auditoriaus išvada. Ją parašė prof. V. Lakis ir prof. J. Mackevičius, atlikę Vilniaus banko 1991 metų finansinių ataskaitų auditą. Oficialus auditorių atestatų įteikimas dėl kai kurių institucijų ir asmenų trukdymų įvyko tik 1992 m. spalio 9 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje. Auditoriaus atestatas Nr. 1 buvo įteiktas LBAA viceprezidentei Onai Žėkienei. Turėdami atestatus, auditoriai pradėjo aktyviai reikštis ir atlikti įmonių bei bankų auditus.
Paminėsiu dar kelias datas ir įvykius, kurie rodo, kokie buvo aktyvūs pirmieji auditoriai.
1993 m. liepos 20 d. LBAA buveinėje įvyko pirmasis nepriklausomų auditorių pasitarimas. Auditoriai aptarė praktines audito atlikimo problemas, paslaugų kainas, naujų Audito nuostatų projektą. Auditorių interesams atstovauti buvo sudaryta Nepriklausomų auditorių taryba (ANT). Tarybos pirmininku išrinktas Juozas Kabašinskas.
1994 m. sausio 21 d. „Villon“ viešbučio komplekse vykusiame 2-ajame Lietuvos nepriklausomų auditorių pasitarime aptarta audito veiklos Lietuvos Respublikoje praktika, problemos ir perspektyvos. Konstatuota nepatenkinama audito būklė Lietuvos Respublikoje.
1994 m. rugsėjo 9 d. Palangoje vykusiame 3-iajame Lietuvos nepriklausomų auditorių pasitarime aptarta auditoriaus išvados ir nuomonės formulavimo problema. Pasitarime dalyvavo taip pat gausus būrys apskaitos ir kontrolės specialistų, besiruošiančių tapti auditoriais.
1995 m rugsėjo 8 d. Palangoje įvyko 4-asis kasmetinis auditorių pasitarimas. Aptarta nepriklausomų ir vidaus auditorių profesionalumo didinimo kryptys, praktikos plėtros galimybės. Dalyvavo praktikuojantys nepriklausomi auditoriai, komercinių bankų, akcinių bendrovių, konsultavimo firmų specialistai.
Tačiau pirmiesiems Lietuvos nepriklausomiems auditoriams 1995 m. pabaigoje buvo suduotas netikėtas smūgis – jiems Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. patvirtintos komisijos auditoriaus kvalifikacijai suteikti išduoti auditoriaus atestatai buvo paskelbti negaliojančiais. Pagrindinė priežastis – Finansų ministerija nepasitikėjo LBAA veikla, rengiant auditorius, ir labiau palaikė privačių apskaitos įmonių interesus. O gal ministerijos vadovybė pavydėjo, kad LBAA daugelį apskaitos ir audito kūrimo darbų atliko greičiau ir kūrybiškiau?
Tenka pažymėti, kad pirmieji auditoriai sėkmingai išlaikė egzaminus auditoriaus kvalifikacijai įgyti, kuriuos 1996 m. spalio–gruodžio mėnesiais organizavo Audito ir apskaitos institutas. Tada egzaminus išlaikė net 211 pretendentų. Jiems buvo plačiai atvertos durys. Lengvai auditoriaus atestatus įgijo 128 asmenys ir 1997 m. Dabar nenorėčiau vertinti, kokio sunkumo užduotys tada buvo parengtos auditoriaus kvalifikacijai įgyti, tačiau nuo 1998 m. iki šių dienų kasmet auditorių egzaminus išlaiko tik keletas asmenų.
Čia paminėjau ne visus įvykius ir datas. Buvo daug įvairių posėdžių, susitikimų, pokalbių, ginčų, straipsnių laikraštyje „Apskaita ir kontrolė“, nesutarimų ir kita, tačiau visus vienijo entuziazmas ir noras sukurti nepriklausomos Lietuvos buhalterinės apskaitos, audito ir kontrolės sistemas. Iš straipsnyje paminėtų įvykių ir datų galima padaryti šias išvadas:
Manau, kad su šiomis išvadomis sutiks dabartinė Lietuvos auditorių bendruomenė ir 2026 m. pabaigoje iškilmingai paminės Lietuvos audito 35 metų jubiliejų.