Planuojami Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Finansų ministerija kartu su Biudžeto įstatymu teikia ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus. Nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio siūloma grąžinti anksčiau galiojusį – 15 procentų – pelno mokesčio tarifą. Įvertinusi įmonių pelningumo dinamiką ir atsižvelgdama į tai, kad kapitalas yra labai mobilus išteklius, Finansų ministerija mano, kad esamomis sąlygomis yra galimybių grįžti prie anksčiau galiojusio tarifo iš esmės nepabloginant valstybės biudžeto padėties. Priešingai, grįžimas prie vieno mažiausių pelno mokesčių tarifų Europos Sąjungoje siųstų teigiamą signalą potencialiems investuotojams, ieškantiems savo verslui patrauklių valstybių. Pasiūlymų priimti sprendimą dėl 15 procentų pelno mokesčio grąžinimo Vyriausybei yra teikusios ir pagrindinės šalies verlo organizacijos – Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitos. Finansų ministerija primena, kad investuojančios į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei (ar) esminį technologinį atsinaujinimą įmonės jau dabar turi galimybių gana stipriai sumažinti savo mokėtiną pelno mokestį. Tačiau šiomis išimtimis menkiau gali pasinaudoti smulkesnės įmonės, todėl, siekiant supaprastinti joms taikomą apmokestinimo tvarką ir papildomai jas paskatinti dirbti pelningai, Finansų ministerijos prarengtas projektas bus papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad nuo 2010 metų mikroįmonėms pelno mokesčio tarifas bus sumažintas iki 7,5 proc. (50 procentų pagrindinio tarifo). Tai galėtų būti ir papildoma paskata pradėti savo verslą, juolab, kad mažesnės įmonės yra atleistos ir nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų, turi galimybes „laisvai“ skaičiuoti turto nusidėvėjimą. Kitais pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įgyvendinamos įvairios Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programoje numatytos verslo sąlygas palengvinančios nuostatos: numatomas mokestinių nuostolių perkėlimo įmonių grupės viduje galimybė, praplečiamas iš įmonių pajamų atskaitomų išlaidų, patirtų darbuotojų naudai, sąrašas bei keičiama „tarp įmoninių“ (vienos įmonės kitai mokamų) dividendų apmokestinimo tvarka. Siūloma, kad, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Jei teikiant naudą įmonės darbuotojams ar jų šeimų nariams neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ar jo šeimos nario gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos su tam tikrais apribojimais taip pat galėtų būti atskaitomos iš pajamų. Taip būtų sudaromos galimybės įvairiau motyvuoti darbuotoją ir išvengiama apmokestinimo ir įmonės, ir darbuotojo lygmeniu. Be to, įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, įmonės mokestinius nuostolius tam tikromis sąlygomis galės perduoti kitai savo grupės įmonei (pvz., dukterinė įmonė mokestinius nuostolius galės perduoti pagrindinei įmonei), kuri perimtais mokestiniais nuostoliais galėtų susimažinti apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės apskaičiuotų mokestinių nuostolių kitoms įmonėms perduoti negali – gali juos tik perkelti į kitus metus ir susimažinti kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Atsižvelgiant į paskutinę ETT jurisprudenciją, siūloma nustatyti, kad visi dividendai, kuriems gali būti taikoma dalyvavimo išimties taisyklė (pagal kurią dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) būtų neapmokestinami juos mokant tarp įmonių. Akcininkų – fizinių asmenų gaunamų dividendų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarkos keisti nesiūloma (toliau būtų taikomas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas), o skirstant tokiems akcininkams galutiniam vartojimui „lengvatinį pelną“ (pelną, kuris įmonės lygmeniu nebuvo apmokestintas pelno mokesčiu dėl įvairių išimčių) įmonė turėtų „grąžinti“ suteiktą lengvatą.

Šaltinis: Finansų ministerija 2009-10-14