Gyventojų pajamų apmokestinimas jau turi progresyvumo elementų

Vyriausybė, įvertinusi dviejų Seimo narių pasiūlymus dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, susijusių su progresinio mokesčio elementų įvedimu, dėl jų pateikė neigiamą išvadą. Vyriausybė pažymi, kad dabartinė gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau turi progresyvumo elementų dėl taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeitus NPD skaičiavimo principus, jo taikymas priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų – NPD taikomas gyventojams, gaunantiems mažiausias pajamas, ir socialiai jautrioms visuomenės grupėms, bet nebetaikomas gaunantiems didesnes pajamas. Dėl to mažas pajamas gaunančių ir socialiai jautrių grupių pajamos realiai apmokestinamos mažesniu pajamų mokesčio tarifu. Pavyzdžiui, tų gyventojų, kurie per mėnesį gauna 800 litų, įvertinus taikomą NPD (470 litų), pajamos realiai apmokestinamos 6,2 proc. tarifu, o ganančių 4000 litų per mėnesį – 15 proc. tarifu. Būtina įvertinti ir tai, kad, įvedant progresinius mokesčius bei siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius ir išvengti progresyvumo elementų dubliavimo, turėtų būti atsisakyta dabar esamo regresinio NPD taikymo ir visiems dirbantiesiems nustatytas vienodas 470 Lt NPD per mėnesį. Vyriausybė pažymi, kad pagal darbo užmokesčio pasiskirstymą, Lietuvoje nėra bazės, kuri, įvedus progresinius mokesčius, generuotų tinkamas biudžeto pajamas. Todėl, siekiant išvengti didesnio neigiamo poveikio biudžetui, tektų didinti mokestinę naštą ir gyventojams, uždirbantiems mažiau nei 1550 Lt per mėnesį.

Šaltinis: LR Vyriausybė 2010-02-11