Lietuvos banko inicijuotas „slaptojo pirkėjo“ tyrimas atskleidė, kad investicines paslaugas teikiančios įmonės vis dar vangiai atskleidžia ir renka informaciją, reikalingą investiciniams sprendimams priimti. Tyrimas gyvybės draudimo sektoriuje parodė, kad gyvybės draudimo įmonės neretai linkusios nutylėti informaciją apie galimybę nutraukti draudimo sutartis lengvatinėmis sąlygomis, o siūlydamos investicinio gyvybės draudimo paslaugas nesurenka iš klientų visos reikalingos informacijos.
Tyrimo metu „slaptieji pirkėjai“ lankėsi investicines paslaugas teikiančiose įmonėse. Atskleista, kad 42 proc. atvejų klientams buvo teikiamos investavimo rekomendacijos ir siūlomos investicinės paslaugos, nesurinkus visos pagal teisės aktus reikalaujamos informacijos apie pirkėją. Informacija, reikalinga kliento investavimo tikslams įvertinti, buvo surinkta iš kas antro kliento, tik iš kas šešto kliento – žinioms bei patirčiai ir tik iš kas dešimto – finansinei padėčiai įvertinti.
Lietuvos bankas primena, kad tik gerai informuotas investuotojas gali priimti racionalius investicinius sprendimus, o finansų tarpininkas tinkamiausią finansinę paslaugą ar produktą klientui gali pasiūlyti tik turėdamas visą su klientu susijusią informaciją.
2012 m. tarpininkai, palyginti su ankstesniais metais, dažniau informavo klientus apie tai, prie kurios klientų kategorijos jie priskirti, koks apsaugos lygis jiems taikomas, kokia interesų konfliktų valdymo politika. „Slaptieji pirkėjai“ buvo dažniau įspėjami dėl rizikos, susijusios su siūlomomis finansinėmis priemonėmis. Vis dėlto nė vienoje įmonėje nebuvo suteikta visa pagal teisės aktus reikalaujama informacija.
Gyvybės draudimo įmonės 48 proc. atvejų nutylėjo informaciją apie ginčų sprendimo tvarką, o 62 proc. atvejų neinformavo klientų apie galimybę nutraukti sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Lietuvos bankas primena, kad vartotojas, sudaręs gyvybės draudimo sutartį ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Gyvybės draudimo įmonių atstovai daugiau kaip 80 proc. atvejų tinkamai įvykdė teisės aktų reikalavimus prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį rinkti iš klientų informaciją apie jų asmenines aplinkybes, finansinę būklę ir sutarties sudarymo tikslus. Tačiau siūlant sudėtingesnį produktą – investicinį gyvybės draudimą – beveik pusėje paslaugų teikimo vietų nebuvo įvertintos kliento žinios, patirtis ir rizikos toleravimo lygis. Tyrimas atskleidė, kad gyvybės draudimo įmonės dažniau klupo būtent siūlydamos investicinį gyvybės draudimą. Vienas iš galimų paaiškinimų – investiciniai produktai sudėtingesni, todėl svarbu ne tik suprantamai atskleisti jų esmę klientams, bet ir mokėti bei norėti klientus prakalbinti, kad būtų galima pasiūlyti tinkamiausią priemonę.
Šaltinis: Lietuvos bankas