Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2016-2019 m. Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvos ekonomika nuosaikiai augs – didės eksporto apimtys (vidutiniškai apie 3,5 proc. per metus) ir namų ūkių vartojimo išlaidos (vidutiniškai apie 4,4 proc. per metus). Nedarbas mažės, o darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia išliks stipri. Valstybei ir verslui teks spręsti iššūkius, susijusius su išorės grėsmių poveikiu, investicijų pritraukimu, veiklos ir išlaidų optimizavimu.
Ekonomika
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP augs nuosaikiai ir sparčiau nei ES ir euro zonoje: 2016 m. – 2,3 proc., 2017 m. – 2,7 proc., 2018 m. – 2,5 proc., 2019 m. – 2,5 proc. Įvertinus I pusmečio ūkio raidos tendencijas, galimą mažesnę užsienio paklausą dėl išaugusio neapibrėžtumo po „Brexit“ ir gerokai prastesnį nei tikėtasi derlių, 2016 m. BVP augimo prognozė, palyginti su skelbtąja kovą, sumažinta 0,2 proc. punkto, 2017 m. – 0,44 proc. punkto, o 2018-2019 m. – po 0,6 proc. punkto. Lietuva turės tęsti atsakingą fiskalinę politiką: neprisiimti finansiškai ir ekonomiškai nepagrįstų įsipareigojimų, mažinti valstybės skolą, kaupti daugiau valstybės finansinių atsargų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde. Tarp svarbiausių priemonių – didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir peržiūrėti mokesčių lengvatas, efektyviau valdyti viešąjį turtą. Taip pat svarbu įgyvendinti struktūrines reformas sveikatos ir švietimo srityse. Įvertinus tai, kad 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų, būtina užtikrinti efektyvų jos tolesnį naudojimą.
Eksportas
Vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių yra eksportas. Europoje ir už jos ribų sustiprėjo ekonominis neužtikrintumas, kuris neigiamai veikia verslo ir vartotojų lūkesčius. Atsižvelgusi į tai, Finansų ministerija vidutiniu laikotarpiu numato santūresnes realaus Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto perspektyvas, nei skelbta šių metų pavasarį. Prognozuojama, kad 2016 m. eksportas augs 4,9 proc., 2017 m. – 2,8 proc., 2018 m. – 3,1 proc., 2019 m. – 3,3 proc. Eksportuotojams teks prisitaikyti prie pakitusių ekonominių sąlygų, daugiau investuoti į konkurencingumą didinančias priemones bei valiutų rizikos valdymą, mažinti gamybos sąnaudas, didinti veiklos efektyvumą ir gamybos mastus. Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be mineralinių produktų) praėjusiais metais išaugo 3,2 proc. Santūraus optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia 2015 m. prasidėjęs Lietuvos eksporto rinkų perorientavimas.
Nedarbas, darbo užmokestis ir infliacija
Nedarbas 2016 m. sieks 8,0 proc., 2017 m. – 7,1 proc., 2018 m. – 6,6 proc., o 2019 m. pabaigoje sudarys 6,3 proc. 2016–2019 m. darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame sektoriuje – tų veiklų, kurios pasižymi aukšta darbo jėgos paklausa ir kurių darbo užmokestis išlieka mažiausias. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2016 m. apskaičiuotas vidutinis mėnesinis atlyginimas augs 7,4 proc., t. y. sparčiau, nei buvo numatyta pavasarį (5,8 proc.), 2017 m. – 6,2 proc. (vietoj 6,0 proc.), 2018 m. – 6,1 proc. (nepakito), 2019 m. – 6,3 proc. (vietoj 6,2 proc.). Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, 2016 m. sieks 0,7 proc., 2017 m. – 2,2 proc., 2018 m. – 2,5 proc., 2019 m. – 2,5 proc.
Šaltinis: Finansų ministerija
Lietuvos ūkio augimas lėtės
Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES. Jau dabar padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, o tai mažins investicijas ir vartojimą. Didžiausią neigiamą poveikį patirs išsivysčiusių Europos šalių ekonomika, mažės ir mūsų prekių bei paslaugų paklausa tose šalyse“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas. Su JK susijęs neapibrėžtumas Lietuvos BVP augimo tempą šiemet gali sumažinti 0,1, o kitąmet – 0,2 proc. punkto. Pagal naujausias Lietuvos banko prognozes, šiemet mūsų šalies realusis BVP padidės 2,3 proc. (anksčiau prognozuota 2,6 proc.), o 2017 m. – 2,9 proc. (3,3 proc.). Šių metų I pusmetį ekonomika paaugo 2,4 proc. ir spartesnį augimą šiemet lemia atsigaunantis eksportas: šiuo metu auga transporto sektorius, kuris daug nukentėjo sumažėjus eksportui į Rusiją; auga ir pramonė, kuri, kaip žinia, du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuoja. Vis dėlto likusiais šių metų mėnesiais eksportas gali plėtotis mažiau palankiai. Eksporto raidos 2017 m. prognozė sumažinama, atsižvelgus į minėtą tarptautinės ekonominės aplinkos suprastėjimą. Investicijų 2017 m. prognozė taip pat pateikiama mažesnė. Tarp augimą mažinančių svarbių veiksnių Lietuvos banko ekonomistai įvardija ir mažesnį ES paramos lėšų panaudojimą. Dabartinės ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) lėšos kol kas naudojamos negausiai. Tai blogina padėtį statybų sektoriuje (statybos darbų mažėja) ir šiemet mažina bendrą ekonomikos augimą. Išorės aplinkai prastėjant, Lietuvos ūkį į priekį temps vidaus veiksniai – gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis ir stabiliai augantis vartojimas. Šiuo metu darbo užmokestis kyla daugiausia nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Numatoma, kad šiemet jis padidės 6,8, o kitąmet – dar 5,6 proc. Pajamų augimą lemia tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stygius. Kvalifikuotų asmenų nedarbo lygis šiuo metu sudaro 6,5 proc. Darbo užmokestį didina ir pakeltas MMA. Augančios gyventojų pajamos ir mažėjantis nedarbas skatins privatų vartojimą. 2016 m. prognozuojama, kad jis augs 4,3, o 2017 m – 3,9 proc. Per 7 šių metų mėnesius bendrasis kainų lygis Lietuvoje yra 0,5 proc. didesnis nei prieš metus. Numatoma, kad likusiais metų mėnesiais jis keisis nedaug. Prognozuojama, kad 2016 m. infliacija sudarys 0,7 proc. 2017 m. turėtų padidėti, nes pasaulinės energijos žaliavų kainos kitąmet bus didesnės nei šiemet.
Šaltinis: Lietuvos bankas