Atlikęs pensijų sistemos tyrimą [1], Lietuvos bankas konstatuoja, kad be reikšmingų ir neatidėliotinų pertvarkų būsimų pensininkų būklė tik blogės. Siūloma: 1) įteisinti asmenines sąskaitas, kurios susietų asmens per gyvenimą sumokėtas įmokas ir gaunamas išmokas, neatsižvelgiant į darbo stažą. Valstybė įsipareigotų asmeninėje gyventojo sąskaitoje sukauptą sumą išmokėti, o gyventojas kiekvieną dieną galėtų pasižiūrėti, kokia suma bus sukaupta. Siūloma įsteigti rezervinį fondą, kuris leistų stabilizuoti pensinio amžiaus žmonių pajamas kriziniu laikotarpiu; 2) įtvirtinti lankstesnes vyresnio amžiaus gyventojų darbo ir išėjimo į pensiją formas – dalinė pensija dirbantiesiems, pensijų išmokų ir darbo ne visą darbo dieną arba visą darbo dieną derinimas. Sumažinti privalomo pensinio amžiaus reikšmę ir kartu numatyti paskatas vyresniems žmonėms dirbti ilgiau; 3) įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiems pensiją II pakopoje. Analizė rodo, kad didžioji dalis (apie 70 proc.) II pakopos dalyvių kaupia netinkamame II pakopos fonde, t. y. prisiima arba per mažą, arba per didelę riziką, todėl kyla neuždirbtos pakankamos grąžos arba lėšų praradimo grėsmės; 4) paskatinti deramo lygio kaupimą. Būtina paskatinti asmenis, kurių papildoma pensija šiuo metu kaupiama tik iš 2 proc. įmokų, kaupti daugiau arba grįžti į „Sodrą“, nes 2 proc. papildomos pensijos dalies kaupimas nėra pakankamas. Būtina išsaugoti dalyvių galimybę savo noru didinti įmokas iš gaunamo darbo užmokesčio. Siūloma, kad gyvenimo trukmės riziką (anuiteto riziką) prisiimtų valstybė, t. y. pensijų išmoką iš II pakopos fonde sukauptų lėšų mokėtų valstybė. Lietuvos bankas siūlo įvertinti III pakopos pensijų fondų mokestinės lengvatos tikslingumą, t. y. ar ji pasiekia tikslą skatinti visų gyventojų pajamų grupių kaupimą senatvei.
Šaltinis: Lietuvos bankas