Eurosistemos (Europos Centrinio Banko (ECB) ir euro zonos centrinių bankų) pratęsta kiekybinio skatinimo programa toliau palankiai veiks Lietuvos ekonomiką dviem pagrindiniais kanalais.
„Skatinimo programa yra vienas esminių veiksnių, kuris padėjo iš sąstingio išjudinti Europos ūkį, kartu ji Lietuvos ekonomikai suteikė papildomos jėgos. Programą pratęsus, nors ir mažesnės apimties, ji toliau darys įtaką ūkiui: tiesiogiai – per mažas skolinimosi palūkanas įmonėms, gyventojams bei valstybei ir netiesiogiai – per atsigaunančios Europos užsakymus mūsų verslui“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Vakar ECB valdančioji taryba, kuriai priklauso ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas, nusprendė 2015 m. kovo 9 d. pradėtą išplėstinę turto pirkimo programą (skatinimo programą) pratęsti dar 9 mėnesiams – iki 2018 m. rugsėjo pabaigos. Programos esmė – euro zonos centriniai bankai antrinėje rinkoje perka didelį kiekį viešojo ir privačiojo sektorių skolos vertybinių popierių. Perkant didelį kiekį ilgesnės trukmės finansinio turto ir taip įliejant pinigų į finansų rinką, formuojamos palankesnės finansavimosi sąlygos ir skatinamas ekonomikos augimas.
Pasak V. Vasiliausko, ECB valdančioji taryba laikėsi pozicijos, kad atsigaunant ekonomikai pinigų politikos skatinamasis poveikis tebėra reikalingas, tačiau šiuo metu jis gali būti palaikomas mažesnėmis pastangomis. Todėl nuspręsta mėnesinius finansinio turto pirkimus euro zonos mastu nuo 2018 m. sausio mėn. sumažinti nuo 60 mlrd. iki 30 mlrd. Eur.
Pernai pirmą kartą istorijoje beveik 5 metams Lietuvos Vyriausybė pasiskolino už neigiamas palūkanas, o šiemet 10 metų pasiskolinta už rekordiškai mažiausias – 1,1 proc. – palūkanas. Be to, šiais metais pirmą kartą istorijoje pasiskolinta tokiai ilgai (30 m.) trukmei už mažas – 2,2 proc. – palūkanas. Skaičiuojama, kad kiekybinio skatinimo programa Lietuvos biudžetui leido sutaupyti: 2015 m. – 26,4 mln., o 2016 m. – 44,7 mln. Eur.
Šaltinis: Lietuvos bankas