Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiajai tarybai nusprendus tęsti Eurosistemos išplėstinę turto pirkimo programą ir po 2017 m. kovo, artimiausiais metais išsilaikys palankios finansavimo sąlygos Lietuvos įmonėms ir gyventojams. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, didelio masto vertybinių popierių supirkimas ir sumažėjusios palūkanos lengvino skolos naštą ir skatino kreditavimą, kuris skatino ūkio augimą. Tai pajuto tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos gyventojai ir įmonės. Pavyzdžiui, 2015-2016 m. (iki spalio mėn. imtinai) naujų paskolų įmonėms palūkanų normų 3 mėn. vidurkis euro zonoje sumažėjo 0,6, Lietuvoje – 0,4 proc. punkto. Dėl sumažėjusių palūkanų Lietuvos bendrovės sutaupė 28 mln. eurų, o gyventojai – apie 11 mln. eurų. Lietuvos bankas skatinamąją Eurosistemos pinigų politiką įgyvendina antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos institucijų obligacijas. Nuo 2015 m. spalio Lietuvos bankas vidaus rinkoje išleistas Vyriausybės obligacijas pradėjo pirkti vykdydamas aukcionus. Iš viso Lietuvos bankas yra jau nupirkęs 6 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių. Šie pirkimai padėjo mažinti valstybės skolos kainą. Pavyzdžiui, 8 m. trukmės Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma sumažėjo nuo 1,5 iki 0,6 proc., o šių metų rugpjūtį Vyriausybė pirmą kartą šalies istorijoje skolinosi už neigiamas palūkanas. Investuotojai primokėjo už 3 ir 5 m. trukmės obligacijas. Eurosistemos skatinamoji pinigų politika teigiamai veikia Lietuvos eksportą. Skatinamosios pinigų politikos kaupiamoji įtaka iki 2019 m. mūsų šalies BVP augimą ir infliaciją turėtų padidinti atitinkamai 1,0 ir 1,4 proc. punkto.
Šaltinis: Lietuvos bankas