Nauji mokesčių tarifai, nauji ir didesni akcizai, mažiau lengvatų

Vyriausybė pritarė mokesčių ir socialinės sferos įstatymų pakeitimams ir teikia juos svarstyti Seimui. Tikimasi, kad mokesčių pakeitimai ir socialinės sferos naujovės įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

Kaip keisis socialinio draudimo ir pajamų mokesčiai?

  1. Sujungiamos darbdavio ir darbuotojo įmokos:

darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas (18,5 proc.), darbdavys – nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas (1,47 proc.).

  1. Darbuotojo neto darbo užmokestis padidinamas 1,289 karto.

Gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 21 proc.

  1. Atsižvelgiant į didesnį bruto darbo užmokestį, perskaičiuojami:

išmokų, kompensacijų, subsidijų dydžiai, kad atitiktų šiuo metu galiojančius (pvz., ligos išmoka bus 62,06 proc. uždarbio (vietoj 80 proc.), 65,94 proc. (vietoj 85 proc.) ir 77,58 proc. (vietoj 100 proc.); motinystės / tėvystės, vaiko priežiūros išmoka – 77,58 proc. uždarbio (vietoj 100 proc.), taip pat perskaičiuojami sportininkų, signatarų ir kitų rentų, valstybinių pensijų dydžiai, netekto darbingumo, nedarbo draudimo išmokos, šeimynų dalyvių pajamos, subsidijų socialinėms įmonėms dydžiai ir kt.).

  1. Sveikatos draudimo įmokų tarifai, kad atitiktų esamą apmokestinimą

(vietoj 9 proc. bus mokama 6,98 proc. sveikatos draudimo įmoka).

  1. Įmokų tarifai į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą

(į Garantinį fondą vietoj 0,2 proc. bus mokama 0,16 proc., į Ilgalaikio darbo išmokų fondą vietoj 0,5 proc. – 0,16 proc. (mažėja labiau, nes įmokų į šį fondą surenkama daugiau nei išmokama).

  1. „Sodros“ įmokų lubos:

2019 m. – 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus;

2020 m. – 84 VDU per metus;

nuo 2021 m. – 60 VDU per metus.

„Pagal sudarytą planą, mažės darbo jėgos mokesčiai ir gaunantiems vidutines pajamas asmenims atlyginimas į rankas vidutiniškai didės apie 55 eurus. Pajamų didėjimą turėtų pajusti apie milijonas dirbančiųjų. Įvykdžius sisteminius pokyčius, mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, o darbo mokesčiai – mažiausi Baltijoje šalyse“, – po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Gyventojų pajamas siūloma apmokestinti 21 proc. tarifu

Siūloma gyventojo pajamas iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinti taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 proc. pajamų mokesčio tarifu;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 m. valstybinio socia­linio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 proc. pajamų mokesčio tarifu. Šis tarifas būtų taikomas pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

2020 ir 2021 m. pajamų riba, nuo kurios apmokestinama 25 proc. tarifu, mažės.

Šie pajamų mokesčio tarifai nebus taikomi ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, taip pat ir kitoms gyventojo pajamoms (pavyzdžiui, individualios veiklos, turto nuomos pajamoms, investicinėms (dividendams, palūkanoms, turto vertės padidėjimo pajamoms).

Siekiant sumažinti mokestinę naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, įstatymo projekte siūloma nuosekliai 2019–2021 m. maksimalų taikytiną mėnesio NPD didinti iki 470 eurų, išplečiant jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio 2021 m. NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai iki 520 eurų ir iki 478 eurų. Preliminariais skaičiavimais, naudą dėl sumažėjusios mokesčių naštos pajaustų apie 1 mln. dirbančiųjų. Taip būtų sudarytos paskatos kurti geriau apmokamas darbo vietas, didinti darbo produktyvumą ir Lietuvos konkurencingumą.

Siūloma praplėsti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą. Tokiomis išlaidomis bus laikomos ir sumos, sumokėtos už paties Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų apdailos ir remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas teikia Lietuvos mokesčių mokėtojas.

Siūloma nustatyti 2 000 eurų šių išlaidų atskaitymo ribojimo sumą.

Taip gyventojams būtų sudaryta paskata įsigyti oficialiai apskaitytas paslaugas srityse, kuriose nustatoma didžiausia mokesčių neapskaitymo rizika.

Siūloma šias paslaugas išbraukti iš sąrašo veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą.

Siekiant sudaryti papildomas paskatas pensijoms kaupti pagal kartu siūlomas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, siūloma papildyti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą, nustatant, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamos kaip papildomos kaupiamosios pensijų įmokos, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas, yra išlaidos, mažinančios mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, su sąlyga, kad šio gyventojo įmokos yra didesnės nei 4 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Atsisakoma pelno mokesčio lengvatos

LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 5 straipsnio pakeitimo projekte siūloma atsisakyti pelno mokesčio lengvatos ūkinės komercinės veiklos pajamoms, t. y. atsisakyti Pelno mokesčio įstatymo nuostatų dėl 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno daliai, atitinkančiai 7 250 eurų sumą.

Įstatymo projektu siūloma pelno nesiekiančių vienetų apmokestinamajam pelnui iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos taikyti bendrąjį 15 proc. pelno mokesčio tarifą, taip pat leisti taikyti lengvatinį 5 proc. (taikomą smulkiesiems vienetams) pelno mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų apmokestinamasis pelnas, tiesiogiai skiriamas jų vykdomai veiklai, tenkinančiai finansuoti viešuosius interesus, ir toliau būtų neapmokestinamas, t. y. tokiam pelnui būtų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.

Kaip bus apmokestinamas nekilnojamasis turtas?

LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma siaurinti galiojančią lengvatą, taikomą fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, t. y.:

– 220 tūkst. eurų neapmokestinamąjį dydį taikyti tik vienam didžiausios mokestinės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektui (kartu su kitu nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu);

– antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą apmokestinti neatsižvelgiant į vertę, t. y. tokio turto neįtraukti taikant 220 tūkst. eurų lengvatą.

Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma nustatyti tokį fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo modelį:

1) didžiausioji gyvenamosios paskirties turto objekto (vieno būsto) vertė sumuojama su viso kito nekomercinio nekilnojamojo turto (išskyrus antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turto) verte ir šiai sumai taikomas galiojantis progresyvumas:

– iki 220 tūkst. eurų – 0 proc. tarifas;

– iki 300 tūkst. eurų – 0,5 proc.;

– iki 500 tūkst. eurų – 1 proc.;

– daugiau kaip 500 tūkst. eurų – 2 proc.

Socialiai jautrioms asmenų grupėms (asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) būtų toliau taikomi 30 proc. didesni apmokestinimo intervalai (vienam didžiausios mokestinės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektui kartu su kitu nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu);

2) antrojo bei paskesnio gyvenamosios paskirties turto objektų vertės susumuojamos ir suma apmokestinama atskirai nuo pirmojo būsto. Šiai sumai taikomas progresyvumas:

– iki 220 tūkst. eurų – 0,3 proc.;

– iki 300 tūkst. eurų – 0,5 proc.;

– iki 500 tūkst. eurų – 1 proc.;

– daugiau kaip 500 tūkst. eurų – 2 proc.

Įvedami akcizai kaitinamajam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui

LR akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo septintuoju skirsniu projektu nuo 2019 m. kovo 1 d. siūloma:

  1. akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 62,25 euro už 1000 cigarečių, kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 eurai. Taip pat siūloma didinti akcizų tarifus ir cigarams bei cigarilėms iki 42 eurų už kilogramą produkto ir rūkomajam tabakui – iki 68,6 euro už kilogramą produkto. Dėl mokestinių veiksnių cigarečių pakelis (kuriame yra 20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,11 euro (pigiausių cigarečių pakelis – 0,15 euro), atitinkamo svorio cigarilių pakelis (kuriame yra 10 vnt. cigarilių) – apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,30 euro;
  2. siekiant užtikrinti aiškų ir nuoseklų kitų produktų, laikytinų iš esmės tradicinių tabako gaminių pakaitalais, reglamentavimą akcizų taikymo tikslais Akcizų įstatymo nuostatose:
  • siūloma išskirti kaitinamojo tabako produktus, kuriais laikytini rūkyti skirti tabako produktai (įskaitant produktus, visiškai ar iš dalies pagamintus iš kitų nei tabakas medžiagų), pritaikyti vartoti tik specialiame elektroniniame kaitinimo įrenginyje jų nepridegant ir nepriskirtini prie cigarečių, cigarų, cigarilių ir rūkomojo tabako, kaip jie apibrėžti atitinkamose Akcizų įstatymo nuostatose. Atsižvelgiant į tai, kad kaitinamojo tabako produktai savo savybėmis yra artimi rūkomajam tabakui (t. y. kaitinamojo tabako produktuose esantis tabakas yra tinkamas rūkyti), tokiems produktams nustatyti tokį patį akcizų tarifą, kaip ir kitam rūkomajam tabakui – 68,6 euro už kilogramą produkto ir numatyti reikalavimą tokį produktą žymėti specialiais ženklais – banderolėmis;
  • nustatyti akcizus nikotino turinčiam elektroninių cigarečių skysčiui, kuriuo būtų laikomas elektroninėms cigaretėms skirtas gaminys su nikotinu ar jo dariniais. Elektroninių cigarečių skysčiui siūloma nustatyti 0,2 euro už mililitrą produkto akcizų tarifą. Dėl mokestinių veiksnių 2 ml šio skysčio galėtų pabrangti apie 0,48 euro.

Projektus birželio pradžioje pradės svarstyti Seimas.

Romas DIKČIUS

logo_srtrf