Stiprinkime Lietuvos nepriklausomo audito praktinį, mokslinį ir metodinį potencialą (I)

Per 28 Lietuvos nepriklausomybės metus buvo sukurta veiksminga nepriklausomo audito sistema. Jos kūrime tam tikrais laikotarpiais aktyviai dalyvavo kai kurios valstybinės institucijos, apskaitos ir audito profesinės organizacijos (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institutas, Lietuvos auditorių rūmai ir kt.), Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, kai kurių audito įmonių darbuotojai.

Dabar jau nereikia įrodinėti ir aiškinti visuomenei, kas yra auditas ir kokią naudą jis teikia. Jeigu 1990–1995 m. daugelis Lietuvos žmonių dar nesuprato tikrosios nepriklausomo audito paskirties, tapatindami su sovietine kontrole, tai dabar aktyviai reikalauja atlikti kai kurių įmonių ir institucijų auditą, viešai skelbti jo išvadas, žino, kad audito teikiama informacija yra tiksli, objektyvi, turi didelę reikšmę įmonių finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti.

Dabartinio audito šaknys atsirado, išsivystė ir išaugo iš tarpukario ir sovietinio laikotarpio Lietuvos kontrolės ir revizijos (nei tarpukario, nei sovietinėje Lietuvoje nepriklausomo audito nebuvo). Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m. kovo 11 d.), atsirado galimybė kurti nepriklausomo audito sistemą, rengti auditorius, kurti teisinę, metodinę ir organizacinę audito įmonių ir auditorių bazę. Nors dabar Lietuvos nepriklausomo audito sistema jau sukurta, sėkmingai integruojama į Europos nepriklausomo audito sistemą, tačiau dar yra nemažai galimybių jai tobulinti, efektyviau prisidėti prie įvairių manipuliacijų, apgaulių, finansinės atskaitomybės klastojimų išaiškinimo, prie šalies ekonominio stabilumo ir skaidrumo užtikrinimo. Viena iš svarbiausių galimybių ir krypčių tobulinti Lietuvos nepriklausomo audito sistemą yra audito praktinio, mokslinio ir metodinio–organizacinio potencialo stiprinimas.

Lietuvos nepriklausomo audito praktinio potencialo stiprinimas

Lietuvos nepriklausomo audito sistemos praktinį potencialą sudaro parengti ir dirbantys kvalifikuoti nepriklausomi auditoriai ir įkurtos bei sėkmingai veikiančios audito įmonės. Viena šio potencialo problemų yra auditorių skaičiaus ir jų struktūros problema. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, auditorių sąraše yra 362 auditoriai, iš kurių 71 proc. sudaro moterys ir 29 proc. – vyrai. Lietuvoje auditorių moterų yra beveik 3 kartus daugiau negu vyrų. Tiesa, pastaraisiais metais pastebimas nedidelis auditorių moterų skaičiaus mažėjimas (palyginimui 2012 m. moterys sudarė 73 proc., vyrai – 27 proc.), pastebima ir auditorių skaičiaus mažėjimo tendencija. Per visą Lietuvos audito laikotarpį didžiausias auditorių skaičius buvo pasiektas 2009 m. – 413 auditoriai, mažiausias 2016 m. – 358 auditoriai (neskaičiuojant pirmaisiais 1996–1998 m. parengtų ir dirbusių auditorių). Pagrindinės auditorių skaičiaus mažėjimo priežastys yra šios: kai kurie auditoriai išeina į pensiją, pakeičia darbą arba dėl tam tikrų priežasčių panaikinami auditorių pažymėjimai. Auditoriaus darbas yra labai atsakingas, sukelia nemažai streso, be to, reikia nuolat atnaujinti žinias: dėl šių priežasčių neretai atsisakoma auditoriaus profesijos. Auditorių skaičiaus mažėjimui įtakos turi ir nedidelis naujai parengtų auditorių skaičiaus įsiliejimas į auditorių šeimą (nuo 2001 m. vidutiniškai kasmet auditoriaus pažymėjimą įgyja tik apie 8 auditorius). Pagal Lietuvos auditorių rūmų duomenis, 2010–2016 m. auditorių vardų dėl įvairių priežasčių neteko ir auditorių pažymėjimo galiojimai buvo panaikinti net 109 auditoriams.

Ne mažiau svarbi yra auditorių amžiaus ir gyvenamosios ar darbo vietos problema. 2016 m. vidutinis auditorių amžius buvo 50,5 metų (moterų – 51,5 metų, vyrų – 48,0 metai). Pastebima nedidelė amžiaus mažėjimo tendencija: 2012 m. moterų vidutinis amžius buvo 53 metai, vyrų – 50 metų. Palyginti didelis vidutinis auditorių amžius siejamas su tuo, kad auditoriais dirba dar pirmaisiais audito sistemos kūrimo metais išlaikę egzaminus asmenys, o jauno amžiaus asmenų auditoriaus kvalifikaciją įgyja dar nedidelis skaičius. Daugiausia auditorių dirba Vilniuje ir Kaune.

Pastebima dar viena Lietuvos nepriklausomo audito lauko tendencija – audito įmonių skaičiaus mažėjimas. Didžiausias audito įmonių skaičius buvo 2002 ir 2003 m. – 224 įmonės, o 2016 m. pabaigoje jų liko 170. Daugelyje audito įmonių dirba po 1–2 auditorius. Lietuvos nacionalinės audito įmonės atlieka apie 75–80 proc. visų auditų, o didžiojo ketverto įmonės – apie 20–25 proc. Daugiausia pajamų gauna didžiojo ketverto audito įmonės (apie 55–57 proc.), o nacionalinės įmonės – tik apie 43–45 proc. Palyginti gana didelę dalį visų pajamų sudaro pajamos iš apskaitos paslaugų. Daugeliui Lietuvos audito įmonių nelengva parduoti savo audito paslaugas, nuolat skirti dėmesį klientams. Taigi, įmonėms, teikiančioms tik audito paslaugas, išsilaikyti audito rinkoje darosi vis sudėtingiau. Kadangi vidutinės audito kainos nedidelės, nes kai kurios audito įmonės atlieka auditus už labai mažas kainas, vis daugiau audito įmonių teikia ne tik audito, bet ir buhalterinės apskaitos, verslo konsultavimo ir kitas paslaugas. Norint išsilaikyti konkurencingoje audito rinkoje, labai svarbu užtikrinti aukštą audito paslaugų kokybę, kuo ilgiau dirbti su senais klientais ir pritraukti daugiau naujų klientų. Svarbu nuolat siekti didesnio klientų pasitenkinimo atlikto audito kokybe lygio.

Lietuvos audito rinkoje dominuoja didžiojo ketverto audito įmonės. Jų dominavimą galima vertinti dvejopai. Jose dirba aukštesnės kvalifikacijos auditoriai, jos turi sukaupusios didesnę audito praktinę patirtį, geresnę materialinę bazę, neabejotinai geresnį įvaizdį verslo pasaulyje. Todėl stambios įmonės daugiausia naudojasi didžiojo ketverto audito įmonių paslaugomis, labiau jomis pasitiki ir tai laiko prestižo dalyku. Tačiau didžiojo ketverto audito įmonės atima iš nacionalinių audito įmonių didžiąją audito rinkos dalį: mažos audito įmonės priverstos atlikti auditą už mažą kainą, kad tik galėtų tęsti savo veiklą ir išsilaikyti rinkoje.

Vertinant Lietuvos nepriklausomo audito sistemos praktinį potencialą perspektyvos aspektu, išlieka svarbiausios dvi problemos:

1) auditorių profesinės kompetencijos didinimas. Kai kurių auditorių profesinė kompetencija dar nėra pakankama. Nekompetentingas auditorius negali kvalifikuotai atlikti auditą ir suformuluoti objektyvią auditoriaus išvadą. Auditoriaus profesinę kompetenciją sudaro dvi sudedamosios dalys: profesionalumas (konkrečių audito, apskaitos, teisės, mokesčių, finansinės analizės ir kitų dalykų žinių visuma) ir išmintingumas (nuojautos jausmas, erudicija, apdairumas, patirtis, pasitikėjimas). Būtina nuolat tobulinti abi profesinės kompetencijos formulės sudedamąsias dalis. Svarbu, kad auditoriai, atlikdami auditą, ne tik koncentruotųsi ties finansinių ataskaitų reikalais, bet ir giliau analizuotų įmonių veiklos procesus bei strategijas, teiktų įmonės vadovybei konkrečius pasiūlymus veiklai gerinti, verslo rizikai mažinti ir kt.;

2) audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos efektyvumo didinimas. Svarbu, kad kiekviena audito įmonė turėtų efektyvią vidaus kontrolės sistemą, kurioje būtų aiškiai suformuluota vadovų atsakomybė už kokybę, numatyti auditorių etikos reikalavimai, išdėstyta santykių su klientais sudarymo ir tęsimo politika, nustatytos užduočių atlikimo procedūros ir kt. Viena iš svarbiausių audito įmonės vidaus kontrolės sėkmingo funkcionavimo sąlygų yra ta, kad įmonės personalui būtų tinkamai išaiškinta kokybės kontrolės tvarka, kad visi gerai suprastų numatytos kontrolės procedūras ir jas vykdytų.

logo_srtrf