Atgaivos ir įkvėpimo semiasi tautosakoje ir Baltijos jūroje

Buhalterio diena su „AAM aktualijomis“ atskleidė, kad buhalteriai labai puoselėja liaudiškas tradicijas, nėra abejingi dainoms ir mėgsta smagiai pašokti. Ne vienas buhalteris laisvalaikiu aktyviai dalyvauja įvairiuose ansambliuose, turi tautinius kostiumus ir vyksta koncertuoti.

Kviečiami į Buhalterių dieną su „AAM aktualijomis“, šventės dalyviai buvo paprašyti pasipuošti tautiniais akcentais. Neįprastai karštą pavasario dieną nesiryžo apsirengti tautiniais kostiumais, todėl puošėsi gintariniais karoliais, sagėmis ir apyrankėmis, taip pat savo rankomis nertais rūbais. Tačiau originaliausiai pasipuošė UAB „Amesta“ vadovė Aurelija Meškienė, kuri ant savo žalios spalvos suknelės užsirišo tautinėmis spalvomis išaustą prijuostę ir skarelę. Ponia Aurelija aktyviai dalyvavo viktorinoje ir laimėjo pagrindinį prizą ne tik už teisingus atsakymus, bet ir už savo išradingumą.

Į klausimą, iš kur tas kūrybingumas ir kodėl svarbus tautiškumas, liaudies kultūra, folkloras, Aurelija Meškienė atsakė: „Užaugau kaime su liaudies dainomis, tradicijomis, šventėmis, įvairiomis istorijomis, romantiškais pasakojimais ir pasakomis. Mano šeimoje dainavo visi: tėtis ir mama, senelis, jo broliai, močiutė. Liaudies dainos, šokiai buvo mūsų šeimos tradicija. Susirinkdavo visi ir dainuodavo. Todėl baigiau ir muzikos mokyklą. Pradėjusi dirbti, nuėjau dainuoti į gamyklos folkloro ansamblį, vėliau dalyvavau sutartinių vakaruose ir giedojau sutartines. Sutartinės yra mūsų protėvių giesmės, kurios atskleidžia išmintį, sustiprina ryšį su gimtąja žeme, mus supančia aplinka, žmonėmis ir tauta. Jose yra mūsų šaknys. Pastaruoju metu turiu daug darbų, stinga laiko, bet labai norėčiau vėl vakarais dalyvauti sutartinių vakaruose. Man tai – svarbu, daug skaitau, domiuosi tautosaka, kurioje užkoduota slėpinių ir pranešimų, o sutartinėse persipinantys garsai ir vibracijos turi gydomųjų galių. Visa tai yra neišsemiamas mūsų lobynas, kurį reikia puoselėti ir propaguoti. Tai yra tikra, nesuvaidinta. Kaip tautinį akcentą pasirinkau prijuostę ir skarelę. Manau, kad šios detalės negali būti atskirtos, jos yra su manimi kasdien, dabar ir visados.“

Kaip muziką, dainas ir šokius mėgusi ponia Aurelija pasirinko buhalterio kelią? Aurelija Meškienė baigė matematiką, visada domėjosi ekonomika. Po studijų dirbo ekonomiste gamykloje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ekonomistų nebereikėjo, todėl persikvalifikavo į buhalterius. 1994 m. pradėjo dirbti vyriausiąja buhaltere bendroje Lietuvos ir Čekijos įmonėje. Buvo įdomu, nors ir nelengva. Įsitraukė, patiko. „Vyriausiojo buhalterio darbas – sunkus, visą laiką „spaudžia“ terminai ir nuolatinė įstatymų kaita, – sako Aurelija Meškienė. – Tačiau dabar vadovai jau vertina buhalterius kaip specialistus, be kurių parašo nevizuoja sutarčių, vertina buhalterių atliekamą darbą, jų konsultacijas ir patarimus. Buhalteriai įgauna vadovo patariamąjį balsą ir tampa jo „dešiniąja“ ranka. Tai įkvepia mus tobulinti profesines žinias ir siekti didesnės kompetencijos.“ Sukaupusi įvairios patirties, prieš vienuolika metų Aurelija Meškienė įkūrė įmonę, teikiančią buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB „Amesta“, pasak Aurelijos Meškienės, yra mikroįmonė, savo veiklą apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu, kuri teikia apskaitos paslaugas nuo A iki Z su visais reikalingais paaiškinimais, rengia įvairias vidaus ataskaitas, būtinas skoloms valdyti ir sąnaudoms mažinti, taip pat teikia klientams nemokamas konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Su daugeliu klientų dirba nuo pirmos įmonės įkūrimo dienos, su 30 proc. klientų – daugiau kaip 5 m. Dirbant sau, galima optimaliau planuoti savo darbo laiką, nereikia griežtai laikytis nustatytų darbo valandų, atlikti įvairių papildomų darbų, kuriuos paprastai užkrauna įmonių buhalteriams, pvz., darbų sauga, personalo, kanceliarijos reikalai ir kita. Dirbdama pagal laisvą grafiką, ponia Aurelija visus darbus suplanuoja mėnesiui ir jo laikosi, dirba produktyviai. Klientų pakanka, todėl naujus klientus priima tik pagal rekomendacijas. „Nesiekiu kiekybės, nenoriu ypač išplėtoti verslo, man svarbu tarpusavio supratimas, bendravimas su klientais ir kokybiškų paslaugų teikimas“, – teigia Aurelija Meškienė.

Turėti savo verslą yra daug sunkiau, nei dirbti samdoma buhaltere įmonėje, kur gali jaustis komfortiškai, kadangi už viską, taip pat ir buhalterinės apskaitos organizavimą, atsako įmonės vadovas. Turėdamas savo verslą, negali išeiti iš darbo 17 val., uždaryti duris ir daugiau negalvoti apie darbą. Apie savo verslą turi galvoti visą laiką, atsakomybė – didžiulė. Aurelijos Meškienės nuomone, svarbiausia būti kantriam, tolerantiškam ir pagarbiai bendrauti su klientais. Reikia didelės kantrybės, kad viską sugebėtum paaiškinti, būtinas pedantiškumas ir kruopštumas. Nuo 2009 m. Aurelija Meškienė yra lektorė, Tarptautinėje verslo ir teisės aukštojoje mokykloje dėsto studentams apskaitą ir mokesčius. Ją pakvietė pavaduoti dėstytoją, taip ir „užsikabino“. Dabar turi po 2–3 paskaitas per savaitę. Ši patirtis labai pravertė: įgijo pasitikėjimo ir drąsos kalbėti prieš auditoriją, sklandžiai dėstyti mintis, bendraudama su jaunimu semiasi naujų idėjų.

Laisvalaikį ponia Aurelija mėgsta leisti savo sodyboje Molėtų rajone, kur augina gėles ir ekologiškas daržoves. Juokauja, kad ne visada pasiseka: šernai išknisa bulves, o stirnos nugraužia burokėlius. Dar mėgsta keliauti, ypač prie Baltijos jūros, kuri išvalo mintis, pakelia nuotaiką ir suteikia energijos.

Olita MONTVYDIENĖ

Meškienė Aurelija

„Vyriausiojo buhalterio darbas – sunkus, visą laiką „spaudžia“ terminai ir nuolatinė įstatymų kaita“, – sako Aurelija Meškienė.

logo_srtrf