Pabaiga. Pradžia Nr. 35 (995)
Žlugus Romos imperijai, žlugo vergovė ir klestėję amatai. Kartu suprastėjo ir apskaitos lygis. Maždaug apie XI–XV a. amatai atsiskyrė nuo žemės ūkio. Pradėjo plėtotis miestai, prekyba, amatai ir pinigų sistema, taigi viską reikėjo apskaityti. Taip pradėtas naudoti dvejybinis įrašas.
Dvejybinio įrašo autorius Luka Pačiolis gimė apie 1445 m. Pirmą kartą apie dvejybinį įrašą jis užsiminė 1494 m. Venecijoje išleistoje knygoje „Suma de aritmetica, geometria, proportion et proportionalita“ (Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius suma).
XVI a. pabaigoje pradėtos steigti ypatingos mokyklos apskaitai studijuoti.
Svarbų įnašą į apskaitą įnešė krikščioniškoji bažnyčia, kuri užsiiminėjo ūkine veikla, bankininkyste, prekyba. Daugelyje knygų operacijos buvo registruojamos chronologiškai. Pagrindinis apskaitos objektas buvo skolos. Atidavus skolą, įrašas buvo išbraukiamas. Tačiau skolą atiduodant dalimis, tai buvo nepatogu, todėl pradėta chronologine tvarka registruoti ir skolos atidavimus. Įprastai įrašai buvo rašomi juodraštyje, atminčiai. Iš čia atsirado atmintinės knyga, arba memorialias (lot. memoria – atmintis). Asmenims, su kuriais buvo dažnai vykdomos ūkinės operacijos, knygose buvo skiriami atskiri puslapiai.
Feodalizmo laikotarpiu pradėta naudoti arabiškų skaičių sistema. Sparčiai tobulėjo apskaitos knygos ir jose daromų įrašų technika. Pajamas pradėta rašyti vienuose knygos puslapiuose, išlaidas – kituose. Apskaitos knygos skyrėsi pagal įrišimo būdą ir spalvą. Pvz., buvo žinomos Juodoji knyga, Baltasis pirmasis sąsiuvinis, Geltonoji antroji knyga ir pan.
Kapitalistinėje santvarkoje, padažnėjus žmonių surašymams, pradėtas masinis gamybos stebėjimas – atsirado statistinė apskaita. Gamybos išlaidų apskaitos pagrindai pirmą kartą XIX a. antrojoje pusėje buvo išdėstyti prancūzų mokslininko A. Giblo veikale. Jis taip pat vienas pirmųjų pasiūlė savikainos skaičiavimo metodiką.
1797 m. E. Degaržė (tėvas) sukūrė amerikietiškąją apskaitos formą, kurios pagrindinis privalumas tas, kad visos operacijos sintetinėje apskaitoje vaizduojamos vienoje knygoje – Žurnale-Didžiojoje knygoje. Ji buvo patogi ūkiams, naudojusiems nedaug sąskaitų.
Vokietis F. Gelvig 1774 m. žurnalą padalino į du žurnalus, o prancūzo Ž. Diumaršė sukurtoje sistemoje vietoj vieno ar dviejų buvo naudojama daugybė žurnalų.
Parengė Jolanta SURGAILĖ