Kokias šventes šventėme 1920-siais?

Neseniai Seimas po pateikimo pritarė Darbo kodekso pataisai Vėlines paskelbti ne darbo diena. Vėlinių dieną pasaulio katalikai meldžiasi už savo brangius mirusius gimines, į amžinybę iškeliavusius dvasiškai artimus žmones ir už tuos, kurių jau niekas nebeprisimena.

Apie visų mirusiųjų atminimą imta kalbėti VII a., o X a. pabaigoje Cluny (Prancūzija) benediktinų vienuolyno abatas visų jam priklausančių vienuolynų kalendoriuje pažymėjo lapkričio 2 d., kaip maldos už visus jau mirusius jų vienuolijos narius dieną. Šis pavyzdys paplito po skirtingas Europos bažnyčias bei vienuolynus ir 1311 m. Vėlinių šventė jau oficialiai buvo įvesta į Katalikų Bažnyčios liturgiją. Apie 1400 m. Vytautas Didysis benediktinus įkurdino Senuosiuose Trakuose. Tikėtina, kad jie, atsikeldami į Lietuvą (t. y. jau nuo pat Lietuvos krikšto), atsinešė ir katalikišką Vėlinių šventę.

Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo diskutuojama dėl valstybinių ne darbo dienų gausos. Seime konservatoriai vis siūlo atsisakyti Gegužės 1-osios šventės, nes tai esą sovietinė šventė.

Kaip dažnai, taip ir šiuo atveju, jie meluoja arba nežino šios šventės istorijos.

Lietuvos centriniame valstybės archyve radau beveik šimtmečio senumo dokumentą – 1920 m. rugsėjo 15 d. ministro pirmininko Kazio Griniaus raštą Užsienio reikalų ministerijai dėl rugsėjo 8 d. Ministrų kabineto patvirtinto švenčių sąrašo.

Valstybinės šventės – Vasario 16-oji ir Gegužės 1-oji – Darbo žmonių ir tarptautinio solidarumo diena tebešvenčiamos iki pat šių dienų. Dabar mes taip pat švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją, liepos 6-ąją – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Motinos ir Tėvo dienas. Motinos diena Lietuvoje pradėta švęsti 1928 m., o Tėvo – 2008 m.

Skaitant archyvo dokumentą, dėmesį patraukė Bažnyčios švenčių gausa, kurių dalis švenčiama iki šiol. Diskusijų sukėlęs sprendimas nuo 2003 m. ne darbo diena paskelbti Rasos ir Joninių dieną taip pat susijęs su istorine tradicija. Ši data minima ir 1920 m. sąraše. Tame sąraše yra ir švenčių, kurios dabartinėje Lietuvoje minimos, tačiau tomis dienomis dirbama – tai Trys karaliai, Šv. Kazimiero, Šv. Juozapo dienos, Šeštinės ir Devintinės, Šv. Petro ir Povilo diena bei Nekalto Švč. Mergelės Marijos prasidėjimo diena.

Romas DIKČIUS

šventes 1920m

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas beveik prieš šimtmetį sukurtas dokumentas – 1920 m. rugsėjo 15 d. ministro pirmininko K. Griniaus raštas Užsienio reikalų ministerijai dėl valstybinių įstaigų ne darbo dienų.

logo_srtrf