Atkurtos Lietuvos krepšininkų pergalių triumfą lydėjo sumanus finansų tvarkymas

Gerėdamiesi šių dienų Lietuvos krepšininkų pergalėmis, atsigręžkime į praeitį, kai tarpukario Lietuvos krepšininkai taip pat užtikrintai garsino mūsų kraštą.

Krepšinio pradininkas

Šiuolaikinio krepšinio pradininku laikomas kanadietis Springfildo (JAV) koledžo pedagogas daktaras Džeimsas Neismitas (1861–1939). Dirbdamas fizinio lavinimo treneriu šiame koledže, jis gavo užduotį sugalvoti žaidimą, kuris užimtų studentus šaltojo sezono metu. Per dvi savaites įvertinęs egzistuojančių sporto šakų teigiamas ir neigiamas savybes, šis sporto treneris ant sporto salės durų pakabino atspausdintas 13 paragrafų krepšinio žaidimo taisykles. Dėl žaibiškos žaidimo sėkmės buvo siūloma šį žaidimą vadinti „neismitobolu“ (angl. Naismith Ball), tačiau jo pradininkas to nenorėjo ir pasiūlė vadinti krepšiniu. Springfilde Dž. Neismito atminimui 1968 m. duris atvėrė memorialinis muziejus.

1895 m. JAV įvyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos. Netrukus krepšinis paplito ir persikėlė per Atlantą į Europą. Kol nebuvo bendrų žaidimo taisyklių, visur jas traktavo skirtingai, todėl 1932 m. aštuonių pasaulio valstybių atstovai Ženevoje įsteigė FIBA (Tarptautinę krepšinio federaciją), kuri reglamentavo bendruosius žaidimo principus. Po metų įvyko pirmasis FIBA globojamas tarptautinis krepšinio turnyras, o 1936 m. krepšinis jau buvo įtrauktas į olimpinių žaidimų programą.

Lietuviško krepšinio gimtadienis

Atkurtoje Lietuvoje atsirado gabių krepšinio pradininko mokinių, kurie sukūrė savąją lietuvišką krepšinio mokyklą. Šį žaidimą propagavo legendinis lakūnas Steponas Darius, Konstantinas Savickas, Karolis Dineika ir kiti tų laikų šviesuoliai. „Basketbolo“ pradininkėmis laikomos lietuvės moterys. Jos 1919 m. Vytauto parke pradėjo žaisti krepšinį pagal vokiečių taisykles (be lankų ir mažesniu kamuoliu). Tačiau tikruoju krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tądien rungtyniavo Laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS komanda. Tais pačiais metais buvo surengtas Lietuvos moterų krepšinio čempionatas, o 1924 m. – šalies vyrų čempionatas. Literatūra, propaguojanti krepšinį, pradėta leisti 1922 m. Išėjo iš spaudos dviejų autorių leidinys: Karolio Dineikos „Krepšiasvydis vyrams (Basket Ball)” ir dr. J. Ereto „Kumsčiasvydis“. Vėliau išleisti Stepono Dariaus „Basketbolo žaidimas (Krepšiasvydis)“ ir Konstantino Savicko „Krepšinis“. 1925 m Lietuvos krepšinis išėjo į tarptautinę areną. Pradžioje žaidimo lygis buvo neaukštas, mūsų krepšininkai nuolat pralaimėdavo kaimyninių Baltijos valstybių komandoms. 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvyko žymūs JAV lietuvių kilmės krepšinio specialistai: B. Budrikas, J. Knašas, F. Kriaučiūnas ir K. Savickas. Pastarieji du liko Lietuvoje ir pradėjo treniruoti mūsų krepšininkus. Po kelerių metų Lietuvos krepšininkai, JAV lietuvių kilmės krepšininkų padedami, pasiekė įspūdingų laimėjimų – 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempionais. Buvo nuspręsta dalyvauti Antrosiose Europos vyrų krepšinio pirmenybėse, kurios vyko Rygoje. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas. 1937 m. Lietuvos rinktinė pirmąkart tapo Europos čempione.

Rungtynės Rygoje

Mūsų krepšininkai 1937 m. į Europos čempionatą Rygoje išvyko tyliai, be palydos. Kiek jiems buvo skirta lėšų, nežinoma. Ko gero, jų nestokojo, nes išvyko su gera apranga, kurią nupirko valstybė, o Rygoje apsigyveno prašmatniame viešbutyje.

Lemiamos rungtynės su italais buvo sunkios, tačiau mūsiškiai laimėjo rezultatu 24:23 ir tapo Europos čempionais. Paskutines antrojo kėlinio akimirkas apibūdina sporto komentatoriaus komentaras: „Šiuo momentu iš aikštės išeina F. Kriaučiūnas ir jo vietą užima A. Andrulis. Komanda, netekusi vadovo, susilpsta ir italai tuo naudojosi. Padaro: 24:18, 24:19, 24:20, 24:22, 24:23. Čia šveicaras teisėjas baudžia už kalbėjimą trimis baudų metimais, bet italai jų neišnaudoja. Mūsiškiai atsilaiko. Švilpukas ir Lietuva pirmąkart skelbiama Europos krepšinio nugalėtoja.“ Grįžtančių čempionų visur laukė džiūgaujančių sirgalių minios. Ypač gražiai jie buvo pagerbti Joniškio geležinkelio stotyje ir Kaune. Į Kauno kūno kultūros rūmus rinktinė vyko atvirais automobiliais, o į pačius rūmus čempionai buvo įnešti ant rankų. Europos čempionus pasveikino Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, Kauno burmistras A. Merkys, visuomenės atstovai. Komandos vardu rinktinės kapitonas F. Kriaučiūnas padėkojo už nuoširdų sutikimą. Spaudoje aprašytos Kauno sirgalių nuotaikos. Rašoma, kaip senukas, išgirdęs džiugią žinią, Laisvės alėjoje šokinėjo lyg mažas vaikas. Vakare pranešus džiugią žinią, visi teatro žiūrovai atsistojo, sugiedojo Lietuvos himną, šaukė „Valio!“

Šaukštas deguto

Tapę čempionais, krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu. Traukiniui su Europos krepšinio nugalėtojais priartėjus prie Mintaujos, kažkas pasigedo Latvijos Prezidento K. Ulmanio įteiktos dovanos (sidabrinio skydo, papuošto meniniais raižiniais). Krepšininkas, kuriam buvo patikėta saugoti, pergalės euforijoje ją pamiršo paimti. Išsiblaškėlis turėjo tuoj pat grįžti į Rygą. Visa laimė, kad dovana nedingo ir ją skubiai atvežė į Kauną. Dėl to akibrokšto vos neišsiplieskė tarptautinis skandalas. Lietuvos diplomatams teko raudonuoti ir aiškintis, kad jie nenorėjo įžeisti Latvijos ir jos vadovo. Po diplomatinio atsiprašymo aistros aprimo.

Kaunas skamba rungtynėmis

Pagal tuometinę FIBA nuostatą, šaliai, laimėjusiai II Europos čempionatą, buvo suteikta teisė ateinantį čempionatą rengti savo valstybėje. Rungtynės Kaune tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo vadinamos šio čempio­nato finalu. Štai kaip jas aprašo sporto komentatorius: „Lieka tik 80 sekundžių. Ruzgys meta į krepšį. Sviedinys atšoksta nuo lanko, o Lubinas jį pirštų galais įstumia krepšin. 37:36 Lietuvos naudai. Galop pasigirsta švilpukas ir visiems nervus išjudinusi kova baigta. Halėj pasigirsta didžiausios ovacijos. Įbėgusi aikštėn publika ėmė kilnoti žaidėjus ant rankų.“ Tomis lemtingomis rungtynių minutėmis žurnalistas vaikščiojo Kauno gatvėmis. Štai ką jis užrašė: „Tuo laiku, kai Lietuvos ekipa rungėsi, ėjau per gatves. Langai atidaryti, radijas nustatytas garsiausiai, Kaunas skamba rungtynėmis. Prie langų stovi policininkai, automobiliuose klausosi šoferiai, baruose minios laukia, kas laimės. 35:36 latvių naudai! Kelios minutės lieka laukti. Įtempimas kaip milijonas voltų. Yra!!! Lubinas 37:36. Šauksmai. Valiavimai. Lietuva laimėjo!“

Sumanus finansų tvarkymas

Nedidelė šalis – Lietuva, pirmoji Europoje pastatė puikią sporto areną, skirtą 13 000 žiūrovų. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P. Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Likus savaitei iki čempionato atidarymo, darbininkai dar baiginėjo įvairius vidaus darbus. Pasakojama, kad Lietuvos krepšininkai, norėdami priprasti prie aikštės, rinkosi į treniruotes dirbant statybininkams. Vienu metu halę statė apie 300 žmonių. Daugelis šį statinį vadino „legendine sporto hale“. Sporto halės statybai buvo išleista net 400 tūkst. litų. Skeptikai niurnėjo, kad tai – akivaizdus lėšų švaistymas. Jie pritilo, kai, pardavus specialiai išleistas obligacijas, buvo padengta pusė statybos išlaidų. O kai sirgaliai bematant išpirko visus bilietus, surinkta suma beveik kompensavo visas statybos išlaidas.

Pasidomėjome, kaip buvo tvarkomi pinigai ir dovanos, skirtos Europos čempionams. Privačios įmonės ir privatūs krepšinio gerbėjai norėjo finansiškai paremti sportininkus ir Kūno kultūros rūmų vadovybės teiravosi, kaip tai padaryti. Pedagogui, sporto organizatoriui, mokslininkui, tuometiniam. Kūno kultūros rūmų direktoriui Vytautui Augustauskui-Augustaičiui (1904–1958) teko sudaryti čempionų sutikimo komisiją. Pastaroji paskelbė, kad daiktines dovanas krepšinio gerbėjai gali įteikti Kūno kultūros rūmuose, o norintieji aukoti pinigus juos galės įnešti į Kooperacijos banke atidarytą specialią krepšinio rėmėjų sąskaitą. Beje, pirmąjį piniginį įnašą į šią sąskaitą padarė spaustuvininkas V. Atkočiūnas. Originaliai krepšininkus apdovanojo Kauno audinių fabriko administracija. Iškilmingos ceremonijos metu kiekvienam krepšininkui buvo įteikti vokai su audeklų pavyzdžiais ir kvietimais dovanas atsiimti įmonėje. Pažymėtinas tuometinių krepšininkų kuklumas. Vyrai atsisakė visuomenės surinktų piniginių įnašų (sąskaitoje jų buvo per 7 tūkst. litų), motyvuodami, kad jie nėra profesionalai, o tik mėgėjai. Iš surinktų ir dar teberenkamų lėšų krepšininkai pasiūlė įrengti specialų fondą jauniems krepšininkams mokyti. Sumaniai buvo panaudoti pinigai, surinkti už parduotus bilietus į krepšininkų pagerbimo ceremoniją. Mat krepšinio sutikimo komisija nutarė, kad nemokamų pakvietimų nebus ir iškilmių dalyviai į salę bus įleidžiami tik su bilietais. Visi surinkti pinigai buvo pervesti į Ginklų fondą.

Parengė Linas KANYS

lietuva-latvija-lietuvos-aidas

Rungtynes Rygoje plačiai komentavo visi Lietuvos dienraščiai.

logo_srtrf