Normatyvinis gamybos išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas (toliau – normatyvinis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas arba tiesiog – normatyvinis metodas) buvo labai populiarus buvusioje Tarybų Sąjungoje, visose sąjunginėse respublikose. Jį 1929 m. sukūrė rusų autoriai, o Lietuvoje pradėtas taikyti 1960 m. mašinų gamybos įmonėse.
Lietuvių autoriai daug rašė apie normatyvinio metodo reikšmę, privalumus ir priežastis, trukdančias jį taikyti įvairių pramonės šakų įmonėse. Buvo apgintos kelios ekonomikos mokslų kandidato (dabar socialinių mokslų daktaro) disertacijos, kuriose buvo nagrinėjamos normatyvinio produkcijos savikainos kalkuliavimo metodo diegimo konkrečiose pramonės šakose ypatybės ir problemos. Buvo siūlomi įvairūs normatyvinio metodo diegimo variantai: pilnas ir dalinis, taip pat sugretintas su kitais savikainos kalkuliavimo metodais – normatyvinis fazinis, normatyvinis užsakyminis ir kt.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nustota domėtis normatyviniu produkcijos savikainos kalkuliavimo metodu. Autoriai neberašo apie šio metodo reikšmę ir privalumus. Negirdėti įmonių, kurios diegtų ar propaguotų savo patirtį, įdiegusios normatyvinį metodą. Kokios šio reiškinio priežastys, neatlikus rimtesnio mokslinio tyrimo, sunku atsakyti. Todėl trumpai supažindinsiu su normatyvinio produkcijos savikainos kalkuliavimo metodo esme, jo struktūra ir svarbiausiais elementais.
Pagrindiniai normatyvinio produkcijos savikainos kalkuliavimo metodo uždaviniai yra ne tik apskaičiuoti faktinę savikainą, bet ir laiku užkirsti kelią neracionaliam materialinių ir finansinių išteklių naudojimui, atskleisti gamyboje esančius rezervus ir išaiškinti įmonės padalinių veiklos rezultatus. Normatyviniu metodu numatoma iš anksto apskaičiuoti produkcijos savikainą, remiantis galiojančiomis žaliavų ir medžiagų, darbo užmokesčio ir kitų gamybos išlaidų normomis, išaiškinti nukrypimus nuo nustatytų normų, gaminant produkciją, ir tų nukrypimų susidarymo priežastis bei kaltininkus. Teisingas jo taikymas padeda nustatyti darbo organizavimo, normavimo, tiekimo ir kitus įmonės bei jos padalinių veiklos trūkumus. Normatyvinis metodas yra labai svarbus ekonominės informacijos šaltinis: jis teikia informaciją ne tik apie gamybos išlaidų formavimąsi, produkcijos savikainą, bet ir duomenis įmonės ir padalinių veiklos rezultatams nustatyti, gamybai operatyviai kontroliuoti ir valdyti.
Pagrindiniai normatyvinio produkcijos savikainos kalkuliavimo elementai yra šie:
- Normatyvinių kalkuliacijų sudarymas.
- Normų pakeitimų apskaitos organizavimas.
- Operatyvinės (kiekvienos dienos) nukrypimų nuo normų apskaitos organizavimas.
- Faktinės savikainos apskaičiavimas.
- Produkcijos savikainos formavimosi operatyvinės kontrolės ir analizės organizavimas.
Normatyvinių kalkuliacijų sudarymas
Normatyvinės kalkuliacijos turi būti sudaromos remiantis techniškai pagrįstomis išlaidų normomis. Normų kokybė yra pagrindinė sąlyga normatyviniam metodui taikyti: nuo to priklauso savikainos apskaičiavimo ir nukrypimų nuo normų išaiškinimo tikslumas, taip pat šio metodo organizacinių klausimų sprendimas. Todėl ypač svarbu gerai sutvarkyti normatyvinį ūkį. Normatyvinės kalkuliacijos turi būti sudaromos remiantis galiojančiomis ataskaitinio laikotarpio pradžioje normomis. Priklausomai nuo gamybos organizavimo ir gaminamos produkcijos, gali būti sudaromos ne tik konkrečių gaminių, bet ir detalių bei mazgų normatyvinės kalkuliacijos.
Normų pakeitimų apskaitos organizavimas
Nors išlaidų normos yra techniškai pagrįstos, tačiau jos negali būti pastovios. Nauji, patobulinti gamybos procesai ir darbo organizavimo formos nulemia ir naujas normas. Jos gali keistis ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl konstruktorių ir technologų klaidų bei kt. Rengiant naujas normas, dalyvauja įvairios įmonės tarnybos. Jos, parengusios normų pakeitimus, turi juos įforminti atitinkamais dokumentais – pranešimais ir pateikti suinteresuotoms tarnyboms. Nepriklausomai nuo pranešimo formos, jame būtina įrašyti gaminio pavadinimą, naują normą ir jos taikymo datą, išlaidų normos dydį iki pakeitimo bei kitus rekvizitus. Svarbu nurodyti normų pakeitimo priežastį. Normas keisti paprastai reikia mėnesio pradžioje. Pakeitus normas, mėnesio pradžioje būtina perkainoti nebaigtos gamybos likučius. Tinkama normų pakeitimų apskaita teikia informaciją įmonės vadovybei ir suinteresuotoms tarnyboms apie įgyvendintų priemonių, nulėmusių normų pakeitimus, naudą ir atskirų padalinių indėlį (kaip jie prisidėjo prie normų mažinimo).
Operatyvinės nukrypimų nuo normų apskaitos organizavimas
Nukrypimų nuo normų apskaita turi būti tvarkoma taip, kad būtų galima nustatyti priežastis ir asmenis, nuo kurių jie priklausė, nukrypimų atsiradimo vietą, laiką ir jų įtaką produkcijos savikainai. Priklausomai nuo nukrypimų įtakos produkcijos savikainai, jie gali būti teigiami (mažina produkcijos savikainą) ir neigiami (didina produkcijos savikainą). Neigiami nukrypimai atsiranda dėl gamybos organizavimo trūkumų, teigiami – dėl konkrečių padalinių laimėjimų, mažinančių išlaidas. Ypač svarbu nustatyti nukrypimų nuo normų priežastis ir kaltininkus, parengti jų nomenklatūras. Nukrypimų nuo normų priežastys ir kaltininkai turi būti operatyviai įrašyti pirminiuose dokumentuose.
Faktinės savikainos apskaičiavimas
Faktinės produkcijos savikaina (Sf) apskaičiuojama remiantis normatyvine kalkuliacija, t. y. prie normatyvinės produkcijos savikainos (Sn) pridedant nukrypimus nuo normų (N) ir normų pakeitimus (Np):
Sf = Sn +(–) N +(–) Np.
Tiksliai apskaičiuoti produkcijos faktinę savikainą, kartu sudaryti ataskaitinę kalkuliaciją galima tik sudarius normatyvinę kalkuliaciją ir tinkamai tvarkant normų pakeitimų bei nukrypimų nuo normų apskaitą.
Produkcijos savikainos formavimosi operatyvinės kontrolės ir analizės organizavimas
Informacija apie produkcijos savikainos formavimąsi svarbi ne tik įmonės vadovybei, bet ir įvairiems įmonės padaliniams. Tinkamiausiai produkcijos savikainos formavimąsi apibūdina nukrypimai nuo normų, jų priežastys ir kaltininkai. Todėl įmonėje svarbu parengti nukrypimų nuo normų operatyvinės kontrolės ir analizės sistemą. Pagal šią sistemą nukrypimų nuo normų priežastys gali būti išanalizuotos pagal tokius požymius:
1) kaltininkus (nustatant, dėl kokių kaltininkų atsirado konkrečios priežastys);
2) cechus (nustatant, kuriuose cechuose, kokios priežastys dažniausiai atsiranda ir kokio dydžio);
3) kalkuliuojamus gaminius (nustatant, kokios priežastys yra būdingiausios atitinkamiems gaminiams).
Analogišku nuoseklumu gali būti atlikta nukrypimų nuo normų kaltininkų analizė.
Analizuojant svarbu nustatyti, kokią įtaką turėjo nukrypimai nuo normų produkcijos savikainos mažinimui, kiek būtų sumažėjusi produkcijos savikaina, jeigu apskritai nebūtų nukrypimų nuo normų. Svarbu nustatyti ir galimą (leistiną) nukrypimų nuo normų lygį, kuriam esant gamybos procesas vyktų normaliai.
Kaip jau minėta, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, apie normatyvinį metodą nustota kalbėti ir rašyti, nes daugiausia dėmesio buvo skiriama finansinei ir mokestinei atskaitomybei sudaryti, o ne produkcijos savikainos kalkuliavimo metodams tobulinti. Ši situacija kol kas mažai pasikeitė: būtina suaktyvinti teoretikų mokslinius tyrimus ir praktikų pastangas taikyti, jei ne visus normatyvinio metodo elementus, tai tik atitinkančius įmonės ypatybes. Normatyvinis metodas buvo pripažintas tarptautiniu mastu, kaip vienas pažangiausių gamybos išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo metodų. Jį įdiegti praktikoje nėra lengva. Pirmiausia turi būti gerai sutvarkytas normatyvinis ūkis: parengtos techniškai pagrįstos žaliavų ir medžiagų, darbo ir net kai kurių netiesioginių išlaidų normos. Labai svarbu, kad normatyvinio metodo diegimui daugiau dėmesio skirtų įmonės vadovybė, kuri neretai tuo būna nesuinteresuota, kadangi šis metodas atskleidžia darbo trūkumus, t. y. įvairius nukrypimus nuo normų, jų priežastis ir kaltininkus (neretai kaltininkai būna įmonių vadovai ir administracija). Normatyvinis metodas sėkmingai gali būti taikomas tik bendromis visų įmonės ekonominių ir techninių tarnybų pastangomis. Pavedant šį metodą taikyti vien tik buhalterijos darbuotojams, tikslas dažnai nebūna pasiektas.
