Buhalterės nėra užsidariusios, tylios ir vengiančios bendrauti

Kai paskambinau statybos UAB „Alytaus rentiniai“ ir įrangos tiekimo gamybos UAB „Forvelė“ vyriausiajai buhalterei Violetai Jablonskienei dėl pokalbio, ji kiek nustebusi paklausė: „Nejaugi Lietuvoje nėra daugiau buhalterių, apie kuriuos verta parašyti?“ Pakalbinti Violetą Jablonskienę, aktyvią Alytaus regiono buhalterių asociacijos narę, pasiūlė prezidentė Jūratė Petrauskienė.

Violeta Jablonskienė baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą ir įgijo finansų ir kredito specialybę. Dirba buhaltere, nors, kaip dabar pastebi, dirbti buhaltere niekada negalvojo ir neplanavo. „Kai mokiausi universitete, visi tie debetai ir kreditai neturintiems praktinės patirties atrodė kaip sunkiai suprantamas dalykas, tik žinojome vieną, kad debetas su kreditu turi sutikti cento tikslumu, – sako Violeta Jablonskienė. – Tačiau turbūt ne veltui žmonės sako, kad „niekada nesakyk niekada“. Daugiau kaip prieš 20 metų turėjau savo smulkųjį verslą. Man, kaip finansininkei, visada buvo įdomu paanalizuoti, ką gi ten ta samdoma buhalterė rašo ir skaičiuoja. Nuo to ir prasidėjo mano darbas su skaičiais ir buhalterija. Kadangi finansinis išsilavinimas davė gerą suvokimą apie tai, nebuvo sunku pradėti dirbti savarankiškai.“

Buhalterio darbas yra nelengvas ir labai atsakingas. Ponia Violeta sako, kad, neretai susitikusi su savo klasiokais ar kursiokais, vis pajuokauja, kad laiku sugrįžo į savo specialybę. Geras buhalteris, jos nuomone, visada gali rasti darbą. Be to, juk mūsų visų didžiausias noras dirbti mėgstamą darbą ir užsidirbti.

Tačiau žmogus, norintis dirbti buhalteriu, turi būti atsakingas, darbštus, pareigingas ir „nesusipykęs“ su skaičiais. „Skaičiuoti mėgau nuo jaunystės, esu baigusi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, kurioje buvo dėstoma sustiprinta matematika, – prisimena Violeta Jablonskienė. – Tačiau vien to nepakanka. Buhalteris turi turėti analitinių sugebėjimų. Duomenų analizavimas ir lyginimas tarpusavyje užtikrina sklandžią įmonės veiklą ir tvarką. Taip pat labai svarbūs bendradarbiavimo įgūdžiai, kadangi bendrauti tenka įvairiai: žodžiu, elektroniniu paštu, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Komunikacija turi būti nepriekaištinga. Dar buhalterio darbas reikalauja labai gerų kompiuterinių žinių ir programų išmanymo. Žinoti, kaip veikia programos, nepakanka, jeigu nemoki su jomis dirbti. Taip pat buhalteris turi būti dėmesingas kiekvienai smulkmenai. Net mažytė klaida gali padaryti žalą įmonės veiklai. Ir labai svarbu organizuotumas, kadangi tenka suvaldyti didelį kiekį dokumentų, laiku nustatytais terminais pateikti daug ataskaitų ir deklaracijų.“

Į mano klausimą, ar buhalterio darbas šiandien yra vertinamas, vyriausioji buhalterė Violeta Jablonskienė atsakė, kad protingas vadovas supranta, jog buhalterio darbas yra labai svarbus įmonės sėkmei, tačiau, deja, ne visada vertinamas. „Daug kam atrodo, na ir kas čia sunkaus popierius kilnoti ir segioti, padėjau dokumentą buhalterei ant stalo, o jai tik lieka į segtuvą įsegti…“

Kalbindama buhalterius, ne kartą įsitikinau, koks sunkus jų darbas, visą laiką kažkas keičiasi, reikia nuolat mokytis, laukia iššūkiai. Vieniems tie iššūkiai patinka, kiti norėtų, kad įstatymai taip dažnai nesikeistų, tvarkos nusistovėtų, kad tų iššūkių būtų mažiau, tada būtų mažiau streso, galėtų ramiau dirbti. Violetos Jablonskienės nuomone, didžiausias buhalterio darbo trūkumas yra viršvalandžiai ir stresas. Jeigu įmonėje dirba vienas buhalteris, kas pasitaiko ypač dažnai, jis yra „pririštas“ prie darbo, negali normaliai atostogauti, kaip kiti darbuotojai, jam dažnai tenka dirbti viršvalandžius. Buhalteriui stresą kelia atsakomybės jausmas, nuolat besikeičiantys įstatymai, valstybės institucijų patikrinimai.

Ponia Violeta džiaugiasi, kad profesinė veikla atvedė ją į Alytaus regiono buhalterių asociaciją, kuri 2017 m. šventė 10 metų veiklos sukaktį. Tai labai daug sako apie asociacijos veiklą. Asociacija organizuoja buhalteriams seminarus, susitikimus su įvairiais žmonėmis ir svarbių valstybės institucijų atstovais. Asociacijos nariai drauge švenčia Buhalterio dieną – profesinę šventę, keliauja, mini kitas šventes. Didelis džiaugsmas – bendrauti ir leisti turiningai laiką su savo profesijos žmonėmis.

Tačiau darbas – dar ne visas gyvenimas. Ką laisvalaikiu mėgsta veikti buhalteriai? Pasak Violetos Jablonskienės, labai dažnai žmonės įsivaizduoja, kad, pagal buhalterio asmenines savybes, šis darbas skirtas užsidariusioms, tylioms, su žmonėmis vengiančioms bendrauti asmenybėms. Iš tiesų buhalteriai moka juoktis, linksmintis, bendrauti, mylėti ir džiaugtis gyvenimu. Ponia Violeta savo laisvalaikį leidžia skaitydama knygas, mėgsta megzti, lankytis įvairiuose renginiuose ir keliauti.

Olita MONTVYDIENĖ

Jablonskiene Violeta

„Buhalteris turi turėti analitinių sugebėjimų. Duomenų analizavimas ir lyginimas tarpusavyje užtikrina sklandžią įmonės veiklą ir tvarką“, – sako Violeta Jablonskienė.