Šiek tiek litų istorijos

logo_srtrf

Ar žinote, kad…

Klausimas dėl nacionalinės valiutos įvedimo buvo keliamas dar 1919 m. Rugpjūčio 12 d. Ministrų kabineto posėdyje naują piniginį vienetą buvo nutarta pavadinti muštiniu. Ketinta leisti 9 nominalų lietuviškus pinigus – 1/2, 1, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1000 muštinių, ornamentuotų lietuviškų juostų raštais, su ūkio bei gamtos vaizdais ir Vyčiu vandenženklyje. Tačiau šiems planams nebuvo lemta išsipildyti.

1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu paremtos lito valiutos įvedimą. Naujos valiutos įgyvendinimas buvo pavestas Lietuvos bankui, kurio įstatymas buvo priimtas 1922 m. rugpjūčio 11 d.

1922 m. spalio 2 d. į apyvartą buvo išleistas naujas piniginis vienetas – litas. Jo aukso turinys buvo lygus 0,150462 g gryno aukso (t. y. litas buvo prilygintas JAV doleriui santykiu 10:1).

Iki pasirodant nuolatiniams banknotams, buvo nutarta skubiai išleisti laikinuosius pinigus. Dėl šių pinigų buvo pasirašyta sutartis su Oto Elsnerio spaustuve Berlyne, spausdinusia Vokietijos ir Estijos markes ir turinčia banknotų piešinių, pagrindo raštų bei kitų detalių atsargų.

Dvylikos nominalų nuolatiniai Lietuvos banko banknotai buvo atspausdinti Prahoje, A. Hasės spaustuvėje pagal 1922 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytą sutartį. 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų banknotai apyvartoje pasirodė lapkričio pradžioje. Lito ir dviejų litų banknotai į apyvartą išleisti gruodžio pradžioje, dešimties litų banknotai – 1923 m. vasario mėn., 50 litų – kovo mėn.

1924 m. apyvartoje labai padaugėjus pinigų, Lietuvos bankas nutarė išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1000 litų – banknotus, kurie buvo spausdinti pagal Viliaus Jomanto ir Adomo Galdiko parengtus projektus. Banknotų spausdinimo konkursą laimėjo „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd.“ firma (Anglija). Buvo iškelti reikalavimai kuo geriau apsaugoti banknotus nuo klastojimo, todėl jiems spausdinti buvo naudotas „piniginis“ popierius su vandenženkliais, spalvotais plaušeliais ir sudėtingu spalvotu pagrindo piešiniu. Vėliau šių banknotų popieriuje vienoje iš pusių buvo „įausta“ saugančioji vertikali 20 mm skersmens raudonų ir mėlynų šilko siūlelių juostelė. Apyvartoje 500 litų banknotai pasirodė 1925 m. rugsėjo 28 d., o 1000 litų – kitų metų vasario 23 d.

1927–1930 m. „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd.“ firma išleido naujos laidos 5, 10, 20, 50 ir 100 litų banknotus pagal žymių dailininkų: A. Galdiko, V. Jomanto ir A. Žmuidzinavičiaus projektus. To meto banknotuose buvo ryški tautiška simbolika, kunigaikščių ir visuomenės veikėjų portretai bei didžiųjų miestų vaizdai ir herbai, buvo vaizduojami simboliai, atspindintys tautos dvasią ir nacionalinį savitumą.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, lapkritį į apyvartą išleisti sovietiniai pinigai – červoncai, rubliai ir kapeikos, kurie buvo apyvartoje kartu su litais iki 1941 m. kovo 25 d. jie. 1941 m. balandį Sovietų Sąjungos valstybinio banko pirmininko įsakymu iš gyventojų surinkti ir bankų skyrių saugyklose saugoti litų banknotai buvo sudeginti.

Parengė Jolanta SURGAILĖ