Ką apie buhalterius liudija išlikę metraščiai?

Pamirštos kolegų pavardės

Susipažinkime su kolegomis, kurie gyveno ir dirbo „prie Smetonos“. Tai sovietmečiu visų pamiršti ir niekam nežinomi tarpukario Lietuvos akcinių bendrovių vyriausieji buhalteriai. Prikelti iš užmaršties šiuos apskaitos vadovus paskatino Lietuvos valstybės centriniame archyve saugomi seni metraščiai. Juose pateikiama informacija apie 89 akcinių bendrovių vyriausiųjų buhalterių amžių, darbo stažą ir gaunamą atlyginimą. Tarpukario Lietuvos apskaitos vadovų rodikliai pagal ūkio šakas apibendrinti lentelėje.

Vyriausiųjų buhalterių duomenys

Ūkio šakos

Buhalterių skaičius

Vidurkiai

Amžiaus

Darbo stažo

Atlyginimo (Lt)

Prekybos

25

36

11

569

Maisto

19

39

11

651

Tekstilės

16

41

17

703

Paslaugų

7

33

8

400

Medžio apdirb.

6

32

10

498

Metalo apdirb.

5

48

20

749

Poligrafijos

5

39

17

374

Chemijos

4

46

19

391

Energetikos

2

45

14

1450

Prekyboje karaliavo litvakai

Beveik visi tarpukario Lietuvos prekybos įmonių apskaitos vadovai buvo litvakai. Paminėtini tik du lietuviai: P. Paukštis („Erhard Sommer“) J. Burba („Steklolit“) ir vokietis – Oto Gėsas („Lietuvos Fhilips“). Jų amžiaus vidurkis – 36 metai. Smarkiai šį vidurkį lenkė G. Mejeris („Broliai Feinbergai“) ir B. Joffe („Merino“). Paminėtinos dailiosios lyties vyriausiosios buhalterės: F. Kairanskienė („Elektrolit“), S. Šapiraitė („Britannia“) ir Ch. Naftalinaitė („Br. Izraelitai“). Šios šakos buhalterių darbo stažo vidurkis – 11 metų, tačiau J. Krečmeris („Falkan“) ir B. Joffė („Merino“) buvo išdirbę buhalteriais po beveik 30 metų. Didesnį nei 10 metų darbo stažą nurodė: K. Morducha („Br. Alperavičiai“), Ch. Ajolo („Gelvakan“), G. Milneris („A. S. Soloveičikai ir Sūnūs“). Kitų stažas neviršijo 7 metų.

Atlyginimo vidurkis buvo 569 litai, tačiau stambių didmeninių prekybos įmonių buhalterijos vadovų uždarbiai buvo beveik dvigubai didesni už vidurkį. Antai G. Mejeris („Broliai Feinbergai“) ir P. Šteinas („Manufaktūros urmo sandėlis“) gaudavo po 1000 litų per mėnesį. Kitų urmininkų algos siekė nuo 700 iki 850 litų.

Paminėtinas sparčiai karjeros laiptais kopiantis litvakas Z. Stoleris iš „Manufaktūros“. Turėdamas vos 6 metų darbo stažą, jis gaudavo solidžią 650 litų algą. Smulkesnių prekybos įmonių buhalterijos vadovų atlyginimai, pavyzdžiui, A. Akotano („Šerševskis ir Ko“), M. Chaimo („Anglių Importas“) ir kitų, neviršijo 300 litų. Kelios prekybos bendrovės naudojosi buhalterių valandininkų paslaugomis, jiems mokėdavo 150 litų per mėnesį.

Neretai litvakų šeimose buhalterio profesiją pasirinkdavo keli šeimos nariai. Pavyzdžiui, vyresnysis Bencijonas Joffe vadovavo akcinės bendrovės „Merino“ buhalterijai, o jaunesnysis Solomonas dirbo vyr. buhalteriu bendrovėje „Litoil“.

Maisto pramonės buhalteriai

Tuometinėje maisto pramonėje veikė itin stambios akcinės bendrovės – „Pienocentras“ ir „Maistas“, kurios, deja, duomenų apie apskaitos vadovus nepateikė. Patogumo sumetimais, šios šakos įmonės suskirstytos grupėmis: gaminančios bendros paskirties maisto gaminius, malsenos gaminius, alų ir vaisvandenius. Paminėtina Marijampolėje veikianti akcinė bendrovė „Lietuvos cukrus“, kurioje vyriausiuoju buhalteriu dirbo aukštąjį išsilavinimą turintis J. Janušauskas. Pastarojo atlyginimas (1000 litų per mėnesį) šioje šakoje buvo didžiausias. Gerai apmokamą tarnybą turėjo Mielių ir spirito rektifikacijos fabriko vyr. buhalteris J. Filipavičius (800 litų), įmonės „Tilka“ apskaitos vadovas J. Salamatas (890 litų). Kitų algos svyravo nuo 250 iki 500 litų per mėnesį.

Nedidelės malsenos gaminių įmonės neįstengė samdyti etatinio buhalterio, todėl apskaitą tvarkė valandininkai. Pavyzdžiui, akcinės bendrovės „Jėga“ buhalteriją tvarkė mokytojos specialybę turinti Z. Niuniovienė. Stambesni malūnai, veikiantys Panevėžyje ir Kalvarijoje, samdė etatinius buhalterius, mokėdami jiems po 400 litų per mėnesį. Alaus ir vaisvandenių gamybos įmonių vyriausieji buhalteriai turėjo gerai apmokamas tarnybas. Pavyzdžiui, G. Verblausko („L. B. Volfas-Engelman“) atlyginimas buvo 850 litų, o jo kolegos L. Kukštos iš „Gubernija“ – 560 litų.

Tekstilės įmonių buhalteriai

Tekstilės įmonių buhalteriai užėmė trečią vietą. Tekstilininkų „sostinėje“ Kaune veikė daug įmonių: „Audimas“, „Diana“, „Litex“, „Cotton“, „Drobė“ ir kitos. Paminėtinas „Drobės“ fabrikas, kurio gaminiais buvo aprengti sportininkai, geležinkelininkai, muitininkai, policininkai ir nepriklausomos Lietuvos kariai. Tekstilės įmonių buhalterijoms vadovavo patyrę, darbingiausio amžiaus vyriausieji buhalteriai, turintys gerai apmokamas tarnybas. Antai „Litex“ vyr. buhalteris G. Šolomas gaudavo 1000 litų, N. Kmieliauskas iš „Drobės“ – 900 litų per mėnesį. Akcinėje bendrovėje „Medvilnė“ dirbantis estų tautybės 68 metų amžiaus vyriausiasis buhalteris A. Jaansonas turėjo net 45 metų darbo stažą.

Vidurkių kontrastai

Palyginus lentelėje pateiktus medžio ir metalo apdirbimo pramonės apskaitos vadovų vidurkius, matomi skirtumai. Metalo apdirbimo pramonėje dirbo vyresnio amžiaus, dvigubai didesnę darbo patirtį turintys apskaitos specia­listai. Daug didesni buvo ir jų uždarbiai. Antai E. Gotkevičiui bendrovė „Br. Tilmans ir Ko“ mokėjo 1035 litus. Be to, jam, kaip užsienio piliečiui, kompensuodavo būsto išlaikymo išlaidas. 1000 litų algą gaudavo „Livelos“ vyriausiasis buhalteris M. Bregšteinas, kai medžio apdirbimo pramonės įmonėje tarnaujantis S. Kliukas („Miškas“) gaudavo tik 175 litus per mėnesį. Tiek pat gaudavo buhalterė O. Jonušytė („Dzūkija“). Metraščiuose užfiksuota nemaloni metalo apdirbimo įmonės „Mechanikas“ istorija. Po 1929 m. įvykusio gaisro įmonė veiklos nenutraukė, bet, taupydama lėšas, nesamdė buhalterio, o metinę apyskaitą už simbolinį užmokestį sudarydavo anksčiau dirbęs buhalteriu bendrovės valdybos narys.

Kitų šakų buhalteriai

Ryškiausiai iš visų įmonių išsiskiria energetikos įmonių vyriausiųjų buhalterių atlyginimai. Susumavę V. Reddigo („Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti akc. b-vė“) ir M. Šebelio („Lietuvos rajoninių elektros stočių akc. b-vė“) (abu vokiečių tautybės) atlyginimus, gausime 1450 litų vidurkį. Palyginę šį vidurkį su paslaugų įmonėse (saugos, garlaivių nuomos, draudimo, dirbinių restauravimo, Kauno lombardo) dirbančių vyriausiųjų buhalterių atlyginimais, matome, kad pastarųjų uždarbiai buvo kuklūs – vidutiniškai 400 litų.

Poligrafijos pramonėje išskirtinę vietą užėmė „Varpo“ spaustuvė, kuriai vadovavo žinoma visuomenės veikėja redaktorė Felicija Bortkevičienė, o vyriausiuoju buhalteriu dirbo J. Klevinskas. Poligrafijos ir chemijos pramonės, kurios buvo panašios kenksmingomis darbo sąlygomis, atlyginimų vidurkiai buvo beveik vienodi. Chemijos pramonės buhalterijos vadovų amžiaus vidurkis – 46 metai, darbo stažo vidurkis – 19, atlyginimo vidurkis – 391 litas. Vyriausias pagal amžių šioje grupėje buvo F. Nisonas („Gluchovskis“), turintis net 35 metų darbo stažą.

Išvados

Dauguma tarpukario Lietuvos apskaitos vadovų buvo litvakai. Jie pasižymėjo dideliu tarpusavio solidarumu, vieni kitus rėmė įsidarbinant, aukštinant pareigas ir pan. Darbo metu pastarieji elgdavosi korektiškai, todėl nesutarimų su lietuviais pasitaikydavo retai. Buhalterijoms vadovavo vidutinio amžiaus, neblogai uždirbantys apskaitos specialistai.

Geriausiai buvo apmokami energetikos, metalo apdirbimo ir tekstilės įmonių vyriausieji buhalteriai. Palyginti kuklūs buvo poligrafijos, chemijos ir paslaugų įmonių apskaitos vadovų atlyginimai.

Prieškario apskaitos specialistai ne itin paisė kvalifikacinių reikalavimų ir visą dėmesį skirdavo techniniam darbui, kuris užimdavo visą darbo laiką. Tai trukdė jiems tobulėti, juolab kad buhalteriai neturėjo nei savo profesinės organizacijos, nei specializuoto leidinio. Aukštąjį mokslą baigę apskaitos specialistai sudarė 10 proc. buhalterių. Tuometinių buhalterių veiklai apibūdinti tiktų šmaikšti lietuvių patarlė: „Koks išmanymas, toks ir darymas.“

Parengė docentas daktaras Leonas KRIVKA

ryto direkcijos buhalterija

Akcinės bendrovės „Rytas“ direkcijos buhalterija darbo metu (1930 m. nuotrauka)

logo_srtrf