Lietuvos ir kaimyninių šalių mokestinė aplinka ir geriausia verslo forma

Švęsdama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį ir profesinę šventę – Buhalterio dieną, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kartu su LR Seimu pakvietė Lietuvos buhalterius, auditorius, mokesčių ekspertus į tarptautinę šimtmečio konferenciją „Lietuvos ir kaimyninių šalių mokestinė aplinka ir geriausia verslo forma“.

Muzikiniu sveikinimu konferenciją pradėjo kanklininkė Aistė Bružaitė.

Konferencijos dalyvius sveikino ir linkėjo sėkmės Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, pirmasis LBAA prezidentas profesorius Jonas Mackevičius, LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.

Tarptautinėje konferencijoje penki kaimyninių šalių ekspertai pristatė savo šalies mokestines sistemas ir geriausias verslo formas.

Pranešimus skaitė:

Inga Pumpure, mokesčių ekspertė, finansų konsultantė tarptautinėje įmonėje, lektorė aukštojo mokslo įstaigose, mokymo centruose ir įmonėse (Latvija);

Inga Stelmak, mokesčių ekspertė, Talino technikos universiteto lektorė ir UAB „Six apples“ vadovė (Estija);

Grzegorz Matysek, ekonomikos daktaras, Mari Kiuri universiteto docentas, dirbantis mokesčių ir mokesčių įstatymų srityje, Lenkijos mokesčių patarėjų rūmų narys (Lenkija);

Anna Halvorsen, atestuota valstybinė apskaitininkė, dviejų apskaitos įmonių vadovė, mokesčių ekspertė, skaitanti kursus apie Norvegijos mokestinę sistemą (Norvegija);

Daiva Čibirienė, auditorė, MB „Sostinės auditoriai“ vadovė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė (Lietuva).

Norvegijoje socialinio draudimo mokestis yra progresinis. Ligos 100 proc. išmoką darbuotojai gauna iš draudimo nuo 1 dienos, savarankiškai dirbantys gauna 75 proc. nuo 17 ligos dienos, vaiko priežiūros atostogų išmokos – iki 56 tūkst. eurų. Motinai privalomos 13 savaičių atostogos, tėčiui – 10 savaičių, 26 savaitės padalinamos tarp tėvų.

Estijoje nuo 2018 m. taikoma speciali supaprastinta apmokestinimo tvarka smulkiajam verslui per specialias banko sąskaitas. Pajamoms iš prekių pardavimo ir paslaugų teikimo iki 25 tūkst. eurų taikomas 20 proc. mokesčio tarifas, didesnėms pajamoms – 40 proc. tarifas. Nereikia tvarkyti apskaitos, teikti deklaracijų, mokėti kitų mokesčių.

Estijoje 33 proc. socialinio draudimo įmoką moka darbdavys ir 1,6 proc. – darbuotojas. Ši įmoka neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Pensijų apmokestinimui taikomas NPD.

Latvijoje šiemet įvestas progresinis pajamų apmokestinimas gyventojams. Pajamos iki 20 tūkst. eurų apmokestinamos 20 proc. tarifu, nuo 20 iki 55 tūkst. eurų – 23 proc. tarifu, didesnės kaip 55 tūkst. eurų – 31,4 proc. tarifu.

Latvijoje mikroįmonėms, kurių metinė apyvarta yra iki 40 tūkst. eurų ir dirba ne daugiau kaip 5 darbuotojai, taikomas 15 proc. mokestis nuo apyvartos. Mokestį paskirsto Valstybės kasa.

Latvijoje neapmokestinami iš Lietuvos ir Estijos gaunami dividendai.

Lenkijoje maisto produktams taikomi 5 ir 8 proc. PVM tarifai. Pirmaisiais ekonominės veiklos vykdymo metais Lenkijoje taikomas 15 proc. lengvatinis pelno mokesčio tarifas.

Neleidžiamais atskaitymais Lenkijoje pripažįstamos lengvojo automobilio nusidėvėjimo sąnaudos vertei, didesnei negu 20 tūkst. eurų, reprezentacija verslo partneriams, dovanos, parama ir pan., iš viso apie 70 punktų. NPD – 340 eurų.

LBAA prezidentė Daiva Čibirienė, įvertinusi 5 kaimyninių valstybių mokesčių sistemas, tarifus, lengvatas, parengė konferencijoje dalyvavusių valstybių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų palyginamąsias lenteles. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio efektyvus tarifas pajamoms iki 12 tūkst. eurų Lietuvoje ir Latvijoje yra 70 proc., Norvegijoje – 24 proc., Lenkijoje – 67 proc., Estijoje – 193 proc., pajamoms iki 30 tūkst. eurų Lietuvoje tarifas yra 73 proc., Latvijoje – 78 proc., Lenkijoje – 74 proc., Norvegijoje – 40 proc., Estijoje – 193 proc.

Mažiausias efektyvus pajamų mokesčio tarifas individualios veiklos pajamoms yra Lietuvoje. Iki 30 tūkst. eurų pajamoms jis siekia 21 proc. Latvijoje jis yra 53 proc., Estijoje – 113 proc., Lenkijoje – 45 proc., Norvegijoje – 40 proc.

Pelno ir dividendų efektyvus tarifas Lietuvoje – mažiausias (24–38 proc.), Latvijoje – 67 proc., Estijoje – 56 proc., Lenkijoje – 45–52 proc., Norvegijoje – 87 proc.

Geriausia verslo forma Lietuvoje yra mažoji bendrija. Jos pajamų apmokestinimo efektyvus tarifas yra 23–18 proc. Latvijoje yra UAB – 33 proc. Estijoje pajamų efektyvus tarifas yra nuo 25 iki 67 proc., Lenkijoje – 57–24 proc., Norvegijoje – 87 proc.

Konferencijos dalyviai Nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrėjo baletą „Korsaras“, dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Vilniaus senamiestį, aplankė Valdovų rūmus.

Romas DIKČIUS

logo_srtrf