Lietuvos nepriklausomo audito sistemos mokslinio potencialo stiprinimas
Lietuvos nepriklausomo audito lauko mokslinį potencialą sudaro jame dirbantys universitetų ir kolegijų dėstytojai, doktorantai, aktyviausi bakalauro ir magistro studijų programų studentai. Jie rašė audito vadovėlius, monografijas, mokslines knygas, skelbė mokslinius straipsnius įvairiuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose, skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu buvo išleista 19 knygų audito tematika, kurių apimtis – per 100 puslapių: J. Kabašinsko ir I. Toliatienės „Auditas“ (1997 m. 382 p.); V. Lakio „Audito sistema: raida ir problemos“ (2007 m., 386 p.) ir „Audito teorija ir praktika“ (2017 m., 547 p.), J. Mackevičiaus „Auditas: teorija, praktika, perspektyvos“ (2001 m., 837 p.) ir „Finansinių ataskaitų auditas ir analizė“ (2009 m., 389 p.), I. Paukštienės „Auditas“ (2013 m., 399 p.), G. Puškoriaus „Veiklos auditas“ (2004 m., 351 p.) ir kt. Be to, buvo išleistos kelios metodinio pobūdžio knygos, mažesnės nei 100 puslapių apimties. Kai kurie audito klausimai buvo nagrinėjami buhalterinės apskaitos knygose. Visos lietuvių autorių knygos parašytos remiantis užsienio autorių knygomis ir tarptautiniais audito standartais, tačiau jose yra nemažai ir „lietuviškos audito dvasios“, atsiradusios vertinant Lietuvos buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės ypatybes bei Audito įstatymų nuostatas. Jose yra nemažai lietuvių autorių iškeltų originalių idėjų, teiginių ir pasiūlymų, praturtinančių audito teorijos mokslą.
Audito mokslinį potencialą sustiprino socialinių mokslų daktaro disertacijų rengimas audito tematika. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo apgintos 8 disertacijos: V. Pečiūros „Lietuvos gamybinių įmonių audito plėtra“ (1999); A. Kustienės „Aukštosios mokyklos infrastruktūros vidaus audito prioritetų nustatymo modelis“ (2003); R. Rupšio „Vidaus audito veiklos vertinimo modelis“ (2008); D. Daujotaitės „Veiklos audito modelis viešojo sektoriaus valdymui modernizuoti“; R. Jodelienės „Audito rizikos vertinimo modelis“ (2010); D. Adomavičiūtės „Muitinės audito modelis verslo įmonių veiklos vertinimui“ (2011); Ž. Simonaitytės „Kontrolės rizikos kaip audito rizikos elemento vertinimo modelis“ (2015) ir D. Vaicekausko „Finansinio audito paslaugų analizė ir vertinimas“ (2015). Be šių disertacijų, pažymėtinos ir kitos disertacijos, kurios skirtos finansinės apskaitos, vidaus kontrolės, finansų kontrolės, verslo rizikų problemoms nagrinėti: jose vienu ar kitu aspektu tiriami ir audito klausimai. Minėtose disertacijose suformuluota daug teiginių ir nuostatų, turinčių teorinę ir praktinę reikšmę, taikant kuriuos būtų galima pagerinti dabartinę Lietuvos audito sistemos būklę.
Sunku suskaičiuoti mokslinius bei metodinio ir praktinio pobūdžio straipsnius, išpausdintus Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose bei periodiniuose leidiniuose. Juose dažniausiai nagrinėjamos audito raidos, audito rūšių, audito testų ir procedūrų, audito įrodymų, audito rizikų, audito kokybės, auditorių etikos ir atsakomybės bei kitos problemos.
Dabar svarbiausias mokslininkų tikslas – rasti ir ištirti tokias audito problemas, kurios turėtų teorinę ir praktinę reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos audito lauke. Tam dabar yra palankios sąlygos: kaip niekada anksčiau atsirado daugybė galimybių nevaržomai pareikšti savo mintis ir idėjas įvairiais audito teorijos ir praktikos klausimais. Dabar mokslininkai nesuvaržyti, kaip buvo sovietmečio laikais, TSKP ir sovietinės vyriausybės nutarimais, marksizmo ir leninizmo klasikų veikalų teorijomis. Audito srities mokslininkai gali spausdinti savo mokslinius straipsnius įvairių pasaulio šalių žurnaluose, įvairiose leidyklose publikuoti vadovėlius, mokomąsias knygas ir monografijas, dalyvauti stambiausiuose tarptautiniuose forumuose, tapti pasaulio ir Europos įvairių apskaitos ir audito organizacijų nariais ar net vadovais. Ir dar vienas labai svarbus aspektas: audito srities mokslininkai turi visišką laisvę pasirinkti mokslinių tyrimų temas, kritiškai vertinti tarptautinius ir nacionalinius audito reglamentus, žymiausių pasaulio mokslininkų darbus, dėl ko nebus smerkiami ar baudžiami.
Siekiant, kad Lietuvos audito laukas duotų gerą derlių, labai svarbu, kad audito mokslo ir praktikos atstovai palaikytų glaudžius bendradarbiavimo ryšius, sprendžiant įvairias audito problemas. Tenka apgailestauti, kad iki šiol šie ryšiai tėra epizodiški, proginio pobūdžio. Nuolatinis, sistemiškas audito mokslo ir praktikos atstovų bendradarbiavimas būtų visapusiškai naudingas: mokslininkai surastų daugiau naujų, iki šiol mažai tirtų temų, o praktikai gautų patarimų, kaip geriau ir efektyviau atlikti auditą. Mokslo ir praktikos atstovų bendradarbiavimo suintensyvinimas būtinas todėl, kad plečiantis rinkos ekonomikos santykiams globalioje Europos Sąjungos erdvėje nepriklausomo audito reikšmė dar labiau didės. Įmonių vadovai, susidūrę su vis didėjančia konkurencija ir verslo rizika, sieks gauti iš auditorių kuo daugiau ir kuo objektyvesnės informacijos apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, apie galimybes išsilaikyti ir sėkmingai konkuruoti globalioje rinkoje. Iškils problema, kaip audito informaciją kuo efektyviau panaudoti rengiant įmonės veiklos strategiją, orientuotą į didėjančią konkurenciją ir riziką, kaip ją panaudoti vertinant vidaus ir išorės veiksnius, darančius įtaką ne tik dabartinei veiklai, bet ir jos ateities perspektyvoms, taip pat sprendžiant įmonės valdymo problemas, priimant optimalius sprendimus. Šių ir daugelio kitų problemų sprendimas nebus įmanomas be audito mokslinių tyrimų, kuriuos reikėtų vienokiu ar kitokiu būdu derinti ir koordinuoti su praktikoje kylančiomis audito problemomis.