Produktyvus taikomojo apskaitos mokslo kūrėjas

Didelį indėlį į Lietuvos apskaitos mokslo vystymą yra įnešęs profesorius habilituotas daktaras Kazys Pučinskas. Įgijęs didelę praktinio darbo patirtį ir atkakliai siekdamas profesinio tobulėjimo, jis tapo žinomu mokslininku, o vėliau – ir autoritetingu apskaitos aukštojo mokslo pedagogu.

K. Pučinskas gimė 1930 m. rugpjūčio 17 d. Kulalių k. (Skuodo r.) ūkininkų šeimoje. Gana anksti, dar tik eidamas septynioliktuosius metus, pradėjo dirbti buhalteriu. 1947–1949 m. dirbo Kretingos apskrities žemės ūkio skyriaus buhalteriu. 1949 m. išvyko į pusės metų buhalterių rengimo kursus Vilniuje. Užbaigęs juos, padirbėjo vyresniuoju buhalteriu: Telšių r. žemės ūkio skyriuje (1949–1951) ir Klaipėdos srities žemės ūkio valdyboje (1951–1952).

Nuo 1952 m. dirbo vyriausiuoju buhalteriu keliose darbovietėse: 1952–1955 m. – Šiaulių tarprajoninėje knygų prekyboje; 1955–1958 m. – Telšių autotransporto kontoroje; 1963–1969 m. – Šiaulių r. Tausalo kolūkyje; 1974–1975 m. – Šiaulių r. žemės ūkio įmonių centralizuotoje buhalterijoje. 1969–1974 m. ėjo Šiaulių r. „Pirmyn“ kolūkio vyriausiojo ekonomisto pareigas. Šiuose darbuose stengėsi diegti pažangias naujoves. Tausalo kolūkyje vienas pirmųjų Lietuvos ūkių buhalterių įdiegė tuomet progresyvią žurnalinę-orderinę apskaitos formą.

K. Pučinskas sėkmingai derino praktinį darbą su mokymusi ir moksliniais tyrimais. 1962–1966 m. neakivaizdžiai mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA) ir įgijo žemės ūkio įmonių ekonomisto buhalterio kvalifikaciją.

1968–1970 m. studijavo Maskvos Lomonosovo universiteto neakivaizdinėje aspirantūroje. Čia 1970 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Darbo bei jo apmokėjimo apskaitos ir analizės klausimai kolūkiuose“. Joje atskleidė kolūkiuose taikyto darbo apmokėjimo trūkumus ir pasiūlė, kaip juos pašalinti. Abejas neakivaizdines studijas sugebėjo baigti anksčiau nustatyto laiko.

Nuo 1975 m. įsitraukė į žemės ūkio apskaitos automatizavimo mokslinį darbą ir jo rezultatų diegimą. 1975–1985 m. dirbo Sąjunginio apskaitos ir skaičiavimo darbų mechanizavimo projektavimo ir technologijos instituto Lietuvos filialo vyriausiuoju projekto konstruktoriumi ir inžinieriumi, o 1986–1988 m. – Sąjunginio liaudies ūkio apskaitos ir atskaitomybės mechanizavimo bei automatizavimo mokslinio tyrimo ir projektavimo bei technologijos instituto Lietuvos filialo sektoriaus vedėju. K. Pučinskas pagrįstai laikomas Lietuvos žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos automatizavimo pradininku. Daug nuveikė, kurdamas buhalterinės apskaitos automatizavimo projektus ir diegdamas juos keliuose Lietuvos ir Tarybų Sąjungos ūkiuose. Šio darbo praktinius rezultatus ir teorinius tyrimus apibendrino 1984 m. Maskvos Lomonosovo universitete apgintoje daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijoje „Žemės ūkio įmonių apskaitos informacijos dorojimo centralizavimas ir automatizavimas“.

1986 m. K. Pučinskas pradėjo savo veiklą LŽŪA (vėliau – LŽŪU, dabar – ASU). Iš pradžių, 1986–1988 m., ėjo Buhalterinės apskaitos katedroje antraeiles dalies etato (0,25) profesoriaus pareigas, o nuo 1988 m. rudens buvo išrinktas šios katedros vedėju. Juo buvo iki mirties – 1999 m. balandžio 15 d.

Dirbdamas LŽŪA, K. Pučinskas pasižymėjo naujais moksliniais laimėjimais ir atsiskleidė kaip sumanus katedros vadovas, kompetentingas ir nuoširdus pedagogas. 1988 m. jam suteiktas mokslinis profesoriaus vardas. 1997 m. buvo išrinktas Tarptautinės informatizacijos akademijos prie JTO nariu.

K. Pučinsko darbo LŽŪA–LŽŪU laikotarpis sutapo su šalies ekonomikos ir verslo apskaitos reformavimo metais. Vadovaudamas katedrai, labai suaktyvino mokslinį darbą, glaudžiai siedamas jį su tuomet aktualiais praktikos poreikiais. K. Pučinskui vadovaujant ir bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerijos apskaitos specialistais, katedroje buvo parengtos svarbios žemės ūkio apskaitos reformavimo, pereinant į rinkos ekonomiką, metodinės priemonės:
  • naujas pavyzdinis sąskaitų planas ir jo taikymo pavyzdžių komplektai;
  • nauji apskaitos registrai ir pirminė dokumentacija;
  • naujos finansinės atskaitomybės formos ir metodiniai patarimai joms užpildyti;
  • ūkininkų ūkių apskaitos metodikos;
  • metodinės rekomendacijos savikainai kalkuliuoti;
  • žemės ūkio kompiuterizuotos apskaitos projektai ir kt.

Vykdant žemės ūkio apskaitos pertvarką, labai svarbi buvo principinga ir realistinė prof. K. Pučinsko pozicija – jis labai prisidėjo prie to, kad buvo pasirinktas ne radikalusis (revoliucinis), o nuosaikusis (evoliucinis) šios apskaitos pertvarkos kelias atsižvelgiant į iki tol sukauptą teigiamą patirtį, pasikeitusias ūkininkavimo sąlygas, taip pat ir Vakarų Europos šalių patirtį. Šią poziciją propagavo apskaitos specialistų seminaruose, pasitarimuose ir spaudoje.

K. Pučinskui vadovaujant ar talkinant, keletas Ekonomikos fakulteto darbuotojų apgynė habilituoto daktaro disertacijas, o nemažai savos katedros ir kitų katedrų dėstytojų – daktaro disertacijas. Buvo kitų Lietuvos universitetų doktorantūros komitetų narys, daugelio disertacijų oponentas.

K. Pučinskas skaitė įtaigias ir turiningas paskaitas Kvalifikacijos kėlimo fakulteto klausytojams, ūkių buhalteriams ir buhalterinės apskaitos specialybės studentams. Paskaitose daug dėmesio skyrė probleminiams apskaitos klausimams ir jų sprendimui. Gražiai bendravo su studentais auditorinių užsiėmimų ir individualių priėmimų metu.

Prisidėjo tobulinant apskaitos studijų kokybę. Akcentavo teorinio ir praktinio mokymo integracijos svarbą. Inicijavo dėstomų dalykų programų atnaujinimą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Parengė specialią buhalterinės apskaitos bei kontrolės problemų dėstymo programą ir skaitė šio dalyko paskaitas. Palaikė katedros bendradarbiavimą studijų srityje su kitų Lietuvos ir kai kurių užsienio universitetų giminingomis katedromis.

K. Pučinskas buvo žinomas LŽŪA–LŽŪU kaip iniciatyvus šios institucijos tarybos narys, aktyvus Revizijos komisijos pirmininkas ir veiklus įvairių komisijų dalyvis. Žinoma jo veikla ir už šios aukštosios mokyklos ribų: buvo Lietuvos mokslo ir studijų fondo valdybos narys, Latvijos žemės ūko universiteto tarybos narys ekspertas, kitų Lietuvos universitetų doktorantūros komitetų narys, apskaitos periodinių leidinių kolegijos narys ar konsultantas. 1998 m. išrinktas Amerikos biografinio instituto mokslinės tarybos nariu patarėju. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose. K. Pučinsko iniciatyva 1996 ir 1998 m. LŽŪU buvo surengtos tarptautinės konferencijos apskaitos, audito ir finansų problemoms nagrinėti.

Vienas ir kartu su bendraautoriais parašė 29 knygas: „Darbo organizavimas ir apmokėjimas kolūkyje“ (1974), „Žemės ūkio įmonių apskaitos centralizavimas ir mechanizavimas“ (1977, rus.), „Žemės ūkio įmonių kompleksinis apskaitos mechanizavimas ESM“ (1980, rus.), „Darbo užmokesčio apskaitos mechanizavimas ESM“ (1981), „Ekonominės informacijos kodavimas ESM“ (1982, rus.), „Automatizuotas apskaitos informacijos apdorojimas žemės ūkio įmonėse“ (1984, rus.) ir kt. Paskelbė per 130 mokslinių ir pažangios praktikos populiarinimo straipsnių, parengė apie 20 mokymo metodinių leidinių. Ragino ir bendradarbius nuolatos rašyti darbus mokymo ir moksline tematika, rūpinosi finansinės paramos gavimu šiems darbams parengti ir išleisti.

K. Pučinskas paliko ilgamečio pažangaus buhalterio praktiko, žymaus buhalterinės apskaitos ir jos mechanizavimo bei automatizavimo mokslininko ir apskaitos aukštojo mokslo kvalifikuoto pedagogo įvaizdį. Tai buvo darbštus, siekiantis žinių, novatoriškas ir produktyvus plataus profilio apskaitos specialistas.

Valentinas BRUŽAUSKAS
Docentas daktaras

Pučinskas Kazys

Didelį indėlį į Lietuvos apskaitos mokslo vystymą yra įnešęs profesorius habilituotas daktaras Kazys Pučinskas.

logo_srtrf