Muštiniai netapo Lietuvos nacionaliniais pinigais

1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę, tačiau teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo ostmarkė, kuri vėliau buvo pervadinta auksinu. Šie pinigai buvo susieti su Vokietijos marke.

Didėjo infliacija, mažėjo pinigų vertė ir pasitikėjimas vokiškais pinigais, todėl Lietuvai reikėjo įvesti savo pinigus. 1919 m. pradžioje pradėta svarstyti, kaip turėtų vadintis Lietuvos nacionaliniai pinigai. Liepos mėnesį šį klausimą svarstė Ministrų kabinetas ir vietoje auksino buvo pasiūlytas muštinio pavadinimas, smulkiuosius pinigus siūlyta vadinti skatikais.

Visuomenė muštiniais vadino XVI a. cirkuliavusias stambias sidabro monetas – talerius. Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas siūlė muštinį prilyginti 1/25 Anglijos svaro sterlingų arba 1 frankui ir gaminti jį iš 0,322 g grynojo aukso.

Garsus to meto Lietuvos dailininkas Antanas Žmuidzinavičius sukūrė pinigų projektus ir buvo sutarta su Švedijos centriniu banku dėl pinigų spausdinimo. Tačiau Lietuvai nepakako atsargų šiems pinigams padengti. 1919 m. lapkričio mėnesį naujasis Vyriausybės vadovas ir finansų ministras Ernestas Galvanauskas pasakė, kad muštinių spausdinimas sustabdytas, kadangi Švedijos valstybinė spaustuvė atsisakė tai daryti. Muštinių idėjos atsisakyta ir pradėta ieškoti kitos nacionalinių pinigų įvedimo galimybės.

„AAM aktualijų“ inf.

logo_srtrf