Kaip buvo rengiami pirmieji Lietuvos auditoriai? Kas jie?

 

Idėja sukurti nepriklausomo audito sistemą viešai buvo iškelta 1990 m. rugsėjo 7 d., įkūrus Lietuvos buhalterių ir auditorių asociaciją (LBAA). Nors Lietuvoje nebuvo nė vieno auditoriaus, nutarta asociaciją pavadinti ne tik buhalterių, bet ir auditorių asociacija, turint tikslą parengti auditorius ateityje.

Asociacijos valdymo struktūroje buvo įkurta Audito komisija (pirmininkas – V. Lakis), kuri turėjo parengti audito metodiką. Šios komisijos iniciatyva jau 1990 m. pabaigoje parengtas „Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje“ nuostatų projektas (autoriai: J. Kabašinskas, V. Kundrotas, V. Lakis, J. Mackevičius, O. Žėkienė, E. Vilkelis). Tačiau dėl nežinomų priežasčių nuostatų tvirtinimas buvo atidėliojamas. 1991 m. spalio mėn. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, prašydama kuo skubiau patvirtinti „Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatus“. 1991 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl auditorių veiklos organizavimo“, kuriuo buvo patvirtinti minėti nuostatai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino komisiją kvalifikacijai suteikti: pirmininkas – V. Lakis, nariai: E. Balčiūnas, V. Cicėnas, H. Dauderis, Z. Gaidienė, J. Lionginas, P. Pošiūnas, K. Uoka, O. Žėkienė. Finansų ministerija buvo įpareigota sudaryti šiai komisijai būtinas darbo sąlygas.

Nelaukdama komisijos auditorių kvalifikacijai suteikti patvirtinimo, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 1991 m. kovo 9 d. pradėjo 6 mėnesių auditorių rengimo kursus. Kursus lankė 95 žmonės. Paskaitas skaitė J. Kabašinskas, teisės mokslų kandidatas A. Katkus, doc. R. Krinickis, ekonomikos mokslų kandidatas V. Kundrotas, prof. V. Lakis, prof. J. Mackevičius, doc. D. Mačernienė, doc. A. Mačernius, teisės mokslų daktaras P. Pošiūnas, E. Vilkelis, ekonomikos mokslų kandidatės O. Žėkienė ir D. Žilinskaitė bei kai kurių įmonių buhalteriai. Iš šio sąrašo matyti, kad tai buvo patys žymiausi to meto Lietuvos buhalterinės apskaitos, teisės ir kontrolės specialistai. Baigusieji kursus laikė kompleksinį egzaminą iš buhalterinės apskaitos, audito ir teisės, turėjo parašyti ir apginti referatą iš asociacijos patvirtintų temų sąrašo. Egzaminą išlaikė ir referatą apgynė tik 27 pretendentai (kai kurie kursuose dalyvavę asmenys nelaikė egzamino arba nespėjo parašyti referato).

Pirmaisiais Lietuvos auditoriais tapo:

1. Aleksandra Andriulienė (Šiauliai),

2. Daiva Bakutienė (Zarasai),

3. Emilija Baltuškienė (Biržai),

4. Edmundas Balčiūnas (Vilnius),

5. Joana-Stasė Dabašauskaitė (Vilnius),

6. Gelmina Drevinskienė (Biržai),

7. Danutė Gerulienė (Kaunas),

8. Albina Grudzinskienė (Alytus),

9. Galina Ivanova (Vilnius),

10. Roma Ivanauskaitė (Šiauliai),

11. Juozas Kabašinskas (Vilnius),

12. Birutė Kartenienė (Kaišiadorys),

13. Liudmila Kuznecova (Trakai),

14. Vitalija Lapinskienė (Vilnius),

15. Sigita Matijošaitienė (Zarasai),

16. Aušrelė Matkevičienė (Vilnius),

17. Zita Mačėnaitė (Vilnius),

18. Jadvyga Morkūnienė (Vilnius),

19. Zina Miknaitė (Vilnius),

20. Zigmantas Jonas Preikša (Vilnius),

21. Dalia Sakalauskienė (Vilkaviškis),

22. Janina Sližauskienė (Vilnius),

23. Michalas Stankevičius (Vilnius),

24. Vanda Stupelienė (Kaunas),

25. Bronislava Šostuchienė (Anykščiai),

26. Gražina Valnickienė (Kaunas),

27. Ona Žėkienė (Vilnius).

 

Jiems LBAA Audito komisija parengė tokio turinio Auditoriaus atestato formą:

„Šis atestatas išduotas …………………………. pažymėti, kad jam (jai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos komisijos 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu suteikta auditoriaus kvalifikacija.

Komisijos auditorių kvalifikacijai suteikti pirmininkas prof. dr. V. Lakis.“

Po pirmininko parašo buvo uždėtas Komisijos auditorių kvalifikacijai suteikti antspaudas.

Tačiau oficialus auditorių atestatų įteikimas dėl kai kurių institucijų ir asmenų trukdymų įvyko tik 1992 m. spalio 9 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje. Auditoriaus atestatas Nr. 1 buvo įteiktas LBAA viceprezidentei Onai Žėkienei.

Lietuvos Vyriausybės patvirtinta komisija auditoriaus kvalifikacijai suteikti, išanalizavusi ir įvertinusi auditorių rengimo ir egzaminavimo tvarką bei kai kurių pretendentų pastabas ir pasiūlymus, parengė „Egzaminų auditoriaus kvalifikacijai suteikti nuostatus“, kurie buvo viešai paskelbti 1992 m. kovo mėn. laikraštyje „Apskaita ir kontrolė“.

Šiuose nuostatuose buvo nurodyta, kad pretendentais į auditorius gali būti asmenys, baigę aukštąjį ekonominį arba juridinį mokslą ir turintys ne mažesnį kaip 5 metų buhalterinio, ekonominio, kontrolės arba teisinio darbo patirtį. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų auditoriams, yra jo sąžiningumas ir aukšta moralė. Komisija turi turėti garantiją, kad pretendentas į auditorius nėra padaręs kriminalinių nusikaltimų arba kitokių nusižengimų. Tuo tikslu komisijos pirmininkas pateikia oficialų paklausimą Valstybės kontrolės departamentui, Vidaus reikalų ministerijai arba vietos policijai.

Nuostatuose buvo nurodyti reikalavimai dėl referato rašymo. Referato temas skelbia komisija. Suderinus su komisija, pretendentui gali būti leista rašyti referatą kita tema. Referato apimtis – 15–20 mašinraščio puslapių. Pretendentas išnagrinėja pasirinktą temą ir pateikia savo kritinius vertinimus, išvadas ir pasiūlymus. Referato pabaigoje nurodoma literatūra, kurią panaudojo pretendentas. Vienas iš komisijos narių įrašo atsiliepimą apie referatą. Po to jis ginamas komisijos posėdyje. Pretendento pageidavimu referatas gali būti ginamas esant neigiamam atsiliepimui.

Į egzamino bilietus buvo įtraukiami klausimai iš audito, apskaitos, atskaitomybės, ūkinės veiklos analizės, mokesčių, teisės, taip pat praktinės užduotys.

Vėliau ši komisija dirbo vis pasyviau ir 1992 m. pabaigoje praktiškai nebeveikė. Manoma, kad tam turėjo įtakos dvi pagrindinės priežastys: 1) Finansų ministerija nesudarė nei materialinių, nei moralinių sąlygų komisijai dirbti; 2) išryškėjo komisijos narių skirtingas požiūris į audito reikšmę ir jo plėtotės būtinumą Lietuvoje. Tai buvo rimtas smūgis Lietuvos auditorių rengimui ir apskritai Lietuvos audito plėtrai. Beveik dvejus metus buvo diskutuojama, kaip rengti auditorius, kokie turi būti egzaminai, kas jiems turi suteikti kvalifikaciją ir pan. Padėtį iš dalies gelbėjo Verslo mokymo metodinis centras (Vilnius) ir Vilniaus universiteto Buhalterinės apskaitos katedra. 1994 m. gegužės mėn. pradėta rengti kursus auditoriaus kvalifikacijai įgyti. Kursai buvo rengiami pagal 400 val. mokymo programą, į kurią buvo įtraukta 12 disciplinų: audito teorija ir praktika, finansinė ir valdymo apskaita, finansinė analizė, teisė, informacinės sistemos, mokesčiai ir kt. Kursai truko 10 mėn. (4 sesijos po dvi savaites). Šiuos kursus baigė 87 pretendentai į auditorius. Nors jie ir išlaikė audito, apskaitos ir finansinės analizės egzaminus, tačiau auditorių kvalifikacijos nebuvo kam suteikti (kai kurie kursų klausytojai vėliau sėkmingai išlaikė egzaminus Audito ir apskaitos institute).

Nepaisydama įvairių intrigų ir privačių apskaitos įmonių ambicijų užimti pradėtą kurti audito lauką ir jų palaikymo valstybinėse institucijose, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija veikė ryžtingai ir stengėsi vienyti pirmuosius auditorius bei kelti jų kvalifikaciją.

1993 m. liepos 20 d. LBAA buveinėje įvyko pirmasis nepriklausomų auditorių pasitarimas. Auditoriai aptarė praktines audito atlikimo problemas, paslaugų kainas, naujų Audito nuostatų projektą. Auditorių interesams atstovauti buvo sudaryta Nepriklausomų auditorių taryba (NAT). Tarybos pirmininku išrinktas Juozas Kabašinskas, nariais – Stasė-Joana Dabašauskaitė ir Liudmila Kuznecova.

1994 m. „Villon“ viešbučio komplekse vykusiame 2-ajame nepriklausomų auditorių pasitarime aptarta audito veiklos Lietuvos Respublikoje praktika, problemos ir perspektyvos. Konstatuota nepatenkinama audito būklė Lietuvoje.

1994 m. rugsėjo 9 d. Palangoje vykusiame 3-iajame Lietuvos nepriklausomų auditorių pasitarime aptarta auditoriaus išvados ir nuomonės formulavimo problema. Pasitarime dalyvavo taip pat gausus būrys besiruošiančių tapti auditoriais apskaitos ir kontrolės specialistų.

1995 m. rugsėjo 8 d. Palangoje įvyko 4-asis kasmetinis auditorių pasitarimas. Aptarta nepriklausomų ir vidaus auditorių profesionalumo didinimo kryptys, praktikos plėtros galimybės. Dalyvavo praktikuojantys nepriklausomi auditoriai, komercinių bankų, akcinių bendrovių, konsultavimo firmų specialistai.

Tačiau pirmiesiems Lietuvos nepriklausomiems auditoriams 1995 m. pabaigoje buvo suduotas netikėtas smūgis. Jiems LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. patvirtintos komisijos auditoriaus kvalifikacijai suteikti išduoti auditoriaus atestatai buvo paskelbti negaliojančiais. Pagrindinė priežastis – Finansų ministerija nepasitikėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos veikla, rengiant auditorius, ir labiau palaikė privačių apskaitos įmonių interesus.

Pirmieji auditoriai sėkmingai išlaikė egzaminus auditoriaus kvalifikacijai įgyti, kuriuos rengė LR audito ir apskaitos institutas 1996 m. spalio–gruodžio mėnesiais. Tada egzaminus išlaikė net 211 pretendentų. Jiems 1996 m. gruodžio 13 d. buvo įteikti auditoriaus pažymėjimai. Pirmieji auditoriai buvo gerai parengti, turėjo reikiamą profesinę kvalifikaciją ir sėkmingai dirbo besikuriančiame Lietuvos nepriklausomo audito lauke. Jeigu nebūtų buvę trukdymų rengti nepriklausomus auditorius, o suteikta geranoriška pagalba su konkrečiais pasiūlymais, šiandien turėtume ne tik daugiau kvalifikuotų auditorių, bet ir ilgesnę audito Lietuvoje istoriją: ne 1996-uosius, bet 1991 metus.