Neradę sutarimo su draudikais, bankais ar kitais finansų rinkos dalyviais, vartotojai į Lietuvos banką kreipiasi dažniau, daugėja vartotojams palankių sprendimų, o finansų rinkos dalyviai vis dažniau atsižvelgia į rekomendacijas. 2017 m. Lietuvos bankas išnagrinėjo daugiau nei 500 vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų ginčų. Daugiau nei du trečdaliai nesutarimų pasitaikė draudimo srityje, ginčai su bankais sudarė penktadalį. Draudimo srityje dažniausiai nesutarimų kildavo dėl privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo – jie sudarė 30 proc. visų šios srities ginčų. Pagrindinis „nesantaikos obuolys“ buvo žalos atlyginimo dydis. Nemažai ginčų draudimo srityje taip pat kildavo dėl turto ir kasko draudimo. Sumažėjo gyventojų ginčų su bankais, ypač dėl būsto kredito sutarčių. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kuriame buvo aiškiai apibrėžti palūkanų ir kiti klausimai, dėl kurių iki šiol ir kildavo pagrindiniai nesutarimai. Dabar daugiausia nusiskundimų ginčuose su bankais gaunama dėl mokėjimo paslaugų, konkrečiai – įkainių taikymo pagrįstumo. Palyginti su 2016 m., pernai atvejų, kai Lietuvos bankas priėmė sprendimus vartotojų naudai, išaugo trečdaliu. Buvo atvejų, kai finansinių paslaugų teikėjo (draudimo įmonės) po ginčo nagrinėjimo vartotojui išmokėta suma siekė 8 000 eurų. Pernai finansų rinkos dalyviai įgyvendino 83 proc. Lietuvos banko rekomendacijų dėl vartotojų naudai priimtų sprendimų (2016 m. jie įgyvendino 75 proc. rekomendacijų). 2017 m. iš viso buvo pasiekti 76 taikūs susitarimai, iš jų trys ketvirtadaliai – kai ginčą ėmėsi nagrinėti Lietuvos bankas. Ketvirtadaliu atvejų šalys taikiai susitarė po to, kai Lietuvos bankas persiuntė vartotojo pretenziją finansų rinkos dalyviui ir šis peržiūrėjo vartotojo netenkinusį sprendimą.
Šaltinis: Lietuvos bankas