Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba, analizuodama per
praėjusius metus gautus pranešimus apie įtartinas operacijas ar sandorius, pastebi, kad ypač
padaugėjo finansinio sukčiavimo, neteisėtai gautų lėšų legalizavimo, nusikaltimų elektroninėje
erdvėje atvejų, prisidengiant COVID-19. Taip pat net 57 proc. augo gaunamų pranešimų apie
įtartinas operacijas ar sandorius skaičius. Ekspertų vertinimu, tam daugiausiai įtakos turėjo
elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus augimas. Taip pat didelę įtaką pranešimų
skaičiaus augimui turėjo praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą savo klientų sąskaitas perkėlusi įmonė,
turinti elektroninių pinigų įstaigos bei specializuoto banko licencijas.
„Daugiau nei perpus išaugęs pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius skaičius rodo, kad el.
pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius plečiasi itin sparčiai. Galima teigti, kad Lietuva lyderiauja
elektroninių pinigų įstaigų skaičiumi tarp kitų ES valstybių dėl čia galiojančių paprastesnių
įsteigimo procedūrų, todėl fintech įmonės tuo naudojasi ir steigia savo padalinius Lietuvoje.
Galimai tokiam augimui įtakos turėjo ir susiklosčiusi COVID-19 situacija. Besiplečiantis sektorius
reikalauja daugiau priežiūros, konsultacijų, naujų nuostatų įtraukimo į PPTFPĮ, galiojančių normų
išaiškinimo, tad pinigų plovimo prevencijos specialistų darbų apimtys taip pat padidėjo. Jaučiamas
didelis specialistų, galinčių apdoroti intensyviai plaukiančius paklausimus, konsultuoti, rengti
mokymus, poreikis, būtinas ir finansavimas jų išlaikymui“, – sako Mindaugas Petrauskas, FNTT
direktoriaus pavaduotojas.
Anot M. Petrausko, toliau auga iš bankų gautų pranešimų skaičius, plėtėsi ir įstaigų, kurios yra
įpareigotos vykdyti pinigų plovimo prevencijos priemones, sąrašas. Į jį nuo praėjusių metų pradžios
įtraukti virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai.
Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2020 m. atliko strateginę elektroninių pinigų įstaigų sektoriaus
analizę. Nustatyta, kad nemažai didelę riziką keliančių el. pinigų įstaigų valdytojų yra užsienio
valstybių, dažniausiai – Jungtinės Karalystės, Latvijos, Izraelio ir Kinijos, fiziniai ar juridiniai
asmenys. Šių įstaigų sąskaitos dažniausiai atidaromos nuotoliniu būdu, jas atidaro ir naudojasi
užsienio šalių fiziniai ir juridiniai asmenys.
„Augant klientų nerezidentų skaičiui, sparčiai daugėja ir užsienio finansinės žvalgybos padalinių
paklausimų apie užsienio juridinius ar fizinius asmenis. Lyginant su 2019 m, pernai tokių
paklausimų padaugėjo 58 proc., taip pat daugėja ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros
(Europolo) pranešimų apie galimas nusikalstamas veikas, susijusias su elektroniniu sukčiavimu“, –
teigia Edmundas Jankūnas, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas.
E. Jankūnas pastebi, kad atliktos analizės išvados parodė, jog elektroninių pinigų įstaigos
nepakankamai atidžiai vertina savo klientus, nes jiems pavyksta atidaryti sąskaitas naudojant
suklastotus dokumentus. Siekiant valdyti tokias ir panašias rizikas, įvertinus Lietuvos banko,
užsienio finansinės žvalgybos padalinių, Europolo pateiktą informaciją ir patikrinus esamas
duomenų bazes, per 2020 m. buvo atrinkta 10 didžiausią riziką keliančių elektroninių pinigų įstaigų,
atlikti jų patikrinimai. Panašūs patikrinimai vyks ir šiais metais.
COVID-19 įtaka
Pinigų plovimo prevencijos ekspertai, analizuodami gautus pranešimus apie įtartinas operacijas,
pastebėjo, kad per 2020 m. išryškėjo aiški tendencija – pasaulinė koronaviruso pandemija tapo
finansinių nusikaltimų priedanga. Praėjusių metų pradžioje pasaulis paniro į sveikatos krizę, tuo
netruko pasinaudoti sukčiavimu internete užsiimantys asmenys. Matydami dideles valstybių
pastangas apsirūpinti asmens apsaugos priemonėmis, reikiama medicinine įranga, o žmonėms
ieškant bet kokių priemonių kovai su COVID-19, nusikaltėliai svetimų pinigų išviliojimui
pasitelkdavo melagingas reklamas, siūlančias pigiai ir greitai įsigyti tam tikrų priemonių ar vaistų
nuo COVID-19, patikimumo įspūdį sustiprindami itin įtikinančiomis nuotraukomis, siūlomų
preparatų ar priemonių specifikacijomis, sertifikatais ar kitokiais dokumentus. Schemos veikdavo
panašiai – melaginga reklama patikėjęs nukentėjusysis perveda pinigus į nurodytą sąskaitą, tačiau
jokių prekių negauna. Tikėtina, kad ateityje padaugės sukčiavimo atvejų, melagingai siūlant įsigyti
jau egzistuojančias vakcinas nuo COVID-19.
Nemažą susirūpinimą kelia viešieji pirkimai pandemijos metu. Dažnai jie vykdomi skubotai,
neištyrinėjus rinkos, tai turi įtakos kainai, kuri neretai būna gerokai padidinta. Dauguma
medicininių preparatų, skirtų kovai su COVID-19, yra specifiniai, pasaulyje juos gamina ribotas
gamintojų skaičius. Naudodamiesi situacija, kad praėjusiais metais apie COVID-19 informacijos
nebuvo labai daug, o pandemija plito ypač greitai, viešuosiuose pirkimuose dalyvaudavo rinkos
situaciją žinantys tarpininkai, kurie, pasiūlę kelis kartus realią prekės kainą viršijančius įkainius,
laimėdavo viešuosius pirkimus. Po to tarpininkai formindavo fiktyvius reklamos, konsultacijų ir
kitokius paslaugų sandorius su jų valdomomis ar susijusiomis lengvatinio apmokestinimo
įmonėmis, kurioms pervesdavo gautus pinigus, taip išvengdami pelno, PVM bei kitų mokesčių.
Tarp gautų pranešimų apie įtartinas operacijas pasitaikė ir galimo neteisėtai įgytų pinigų
legalizavimo apraiškų, prisidengiant tariamai parduodamomis prekėmis ar teikiamomis
paslaugomis, skirtomis kovai su COVID-19. Pasitaikė atvejų, kai kredito įstaigoms paprašius
pagrįsti vykdomas pinigines operacijas, klientai pateikdavo klastojimo požymių turinčius
dokumentus: sutartis, važtaraščius, sertifikatus ir kt. Tokiuose dokumentuose įforminamas
medicininių kaukių, dezinfekantų ir kitų specifinių prekių pirkimas bei pardavimas. Pagrindiniai
sandorio įtartinumo požymiai – gerokai didesnė nei rinkos prekių kaina, dideli jų kiekiai, nelogiški,
ekonomiškai nenaudingi sandoriai ir kt.
Dar viena sukčiavimo formų, plintančių pandemijos metu – elektroniniai nusikaltimai, lėšų
rinkimas netikroms labdaros organizacijoms, tariamai kovojančioms su COVID-19, ar pasiūlymai
investuoti į tariamai labai pelningas įmones, kurios skelbiasi gaminančios įvairias priemones bei
medžiagas, būtinas kovai su COVID-19.
Nors COVID-19 tendencija buvo labai ryški, ankstesniais metais vyravusios sukčiavimo formos
taip pat buvo matomos. Toliau plinta socialinės inžinerijos sukčiavimo schemos, sukčiaujama
pasinaudojant ar prekiaujant virtualiąja valiuta, nusikaltėliai naudojasi fiktyviomis įmonėmis
atlikdami grynųjų pinigų operacijas, vykdomi tranzitiniai pavedimai, siekiant nuslėpti naudos
gavėją ar mokėjimo paskirtį, greitieji mokėjimai.
FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba savo ataskaitą teikia kasmet. Joje – tradicinė pinigų
plovimo prevencijos analizė, duomenys apie tarptautinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su
kitomis institucijomis, teisėkūros pinigų plovimo prevencijos srityje naujovės, kita statistinė
informacija.
Šaltinis: FNTT