Seimas nusprendė 4 eurais (iki 181 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.
Mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims bus taikomas didesnis NPD
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 60 eurų – iki 460 eurų – gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2022 m. jis turėtų siekti1 678 eurų).
Vilniaus vidutinių darbo pajamų atotrūkis nuo kitų miestų pasiekė 45 proc.
„Sodros“ duomenimis, rugpjūtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje buvo pasiekusios 1000 eurų į rankas, tačiau ne visur situacija vienoda. Tuose miestuose, kuriuose gyventojų pajamos mažesnės, daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų ir nedarbo išmokų gavėjų. Trečią šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 11,4 proc. arba 161 eurų ir siekė 1 572 eurus. Vidutinės darbo pajamos į rankas padidėjo 95 eurais – tai yra 10,5 proc. – ir pasiekė 998 eurus. Rugpjūčio mėnesį vidutinės darbo pajamos atskaičius mokesčius siekė 1000 eurų.
„Tendencijos išliko teigiamos dėl metų pradžioje padidėjusios MMA, didesnio NPD ir valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio. Tikėtina, kad išaugusias dalies gyventojų darbo pajamas „suvalgė“ infliacija. Jos lygis šių metų rugsėjį siekė 6,3 proc., kai 2020 m. rugsėjį buvo 0,7 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vidutinės darbo pajamos daugiausiai – 18 proc. didėjo viešojo valdymo sektoriuje, kuriam priklauso ministerijos, audito tarnybos ir kitos valstybės institucijos. Tose ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausiai apdraustųjų, tai yra prekyboje, apdirbamojoje gamyboje ir transporte, vidutinės darbo pajamos didėjo 10 proc. „Stabilizavosi ir apdraustųjų skaičius šiose veiklose – tikėtina, kad pernai jis mažėjo dėl ribojimų, o šiemet įmonės jau yra prisitaikiusios prie naujų darbo sąlygų ir vykdo įprastą veiklą. Palyginti su 2020 m., prekyboje dirbo 4 proc. daugiau žmonių, apdirbamojoje gamyboje – 8 proc., apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 15 proc. daugiau apdraustųjų“, – pastebi K. Zitikytė. Pandemijos įtaka ekonomikai švelnėjo ir kitais atžvilgiais – pernai rugsėjį tūkstančiui apdraustųjų teko 81 nedarbo išmokos gavėjas, šiais metais – 58 gavėjai. Didžiausios vidutinės darbo pajamos šį rugsėjį buvo Neringoje, Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone. Pirmoje vietoje – Neringos savivaldybė su 1300 eurų į rankas. „Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – paaiškina K. Zitikytė.
Sostinė atsiduria antroje vietoje – čia vidutinės darbo pajamos perkopia 1100 eurų po mokesčių. Arti 1000 eurų ribos (992 eurų) ir Kauno miesto savivaldybė. Po to sąraše rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės. „Mažiausios vidutinės darbo pajamos – nuo 725 iki 750 eurų į rankas gaunamos pasienio savivaldybėse, – Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų rajonų savivaldybės“, – vardija K. Zitikytė. Palyginus praeitų ir šių metų rugsėjį, daugiausia – 13 proc. vidutinės pajamos pakilo kurortiniuose miestuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Per 10 procentų kilo Molėtų rajone, Kauno rajone ir mieste bei Vilniuje.
„Nuo 2016 m. darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti ir šį rugsėjį pasiekė 45 proc. Sostinėje vidutinės darbo pajamos rugsėjį siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų“, – pastebi Kristina Zitikytė. Didelis – 37 proc. atotrūkis tarp 10 savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (1550 eurų) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1130 eurų). Anot Kristinos Zitikytės, tai lemia kelios priežastys – didmiesčiuose didesnė verslo ir valstybės institucijų koncentracija, čia žmonės traukia norėdami daugiau uždirbti. Daugiausia dirbančiųjų susitelkę 5 didžiausiuose miestuose ir jų rajonuose, likusiose savivaldybėse gyvena 44 proc. Lietuvos dirbančiųjų.
Per 10 m. dirbančių žmonių skaičius labiausiai – vidutiniškai trečdaliu išaugo Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų rajonuose. Labiausiai sumažėjo vidutiniškai 7 proc. Visagine, Joniškio, Rokiškio, Skuodo, Akmenės, Pakruojo, Varėnos, Pasvalio rajonuose ir Panevėžio mieste. Mažesni miestai, kuriuose galimybės užsidirbti yra mažesnės, tampa vyresnių žmonių miestais. Savivaldybėse, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios, daugiau ir nedarbo išmokų gavėjų, mažesnės žmonių galimybės praradus darbą grįžti į darbo rinką. Šiemet daugiausia nedarbo išmokos gavėjų, tenkančių 1 000 apdraustųjų, yra Zarasų, Rokiškio, Jurbarko, Ignalinos ir Širvintų rajonuose – 70. Vilniuje tūkstančiui apdraustųjų tenka 41 nedarbo išmokos gavėjas. Savivaldybėse, kuriose gyventojai gauna mažiausias darbo pajamas, daugiausia yra 50-59 m. amžiaus. Biržuose, Pagėgiuose ir Kelmės rajonuose šio amžiaus yra kas trečias dirbantysis. Vilniuje ir Kaune, kur vidutinis darbo užmokestis aukščiausias, kas trečias dirbantysis yra 30-39 m. Šiandien dešimčiai apdraustųjų Anykščių, Ignalinos, Biržų, Kelmės, Šilutės, Šakių rajonuose vidutiniškai tenka septyni ir daugiau senatvės pensijos gavėjų. Palyginti, Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Kauno, Šilalės, Širvintų, Šiaulių rajonuose dešimčiai dirbančiųjų tenka trys senatvės pensijos gavėjai.
Šaltinis: „Sodra“