Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) įvertino Finansų ministerijos rugsėjo 11 d. paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų.
VK FI vertinimu, 2023 m. II ketv. augęs Lietuvos realusis BVP leido švelninti numatomą ekonomikos susitraukimą 2023 m., lyginant su birželio mėn. scenarijumi. Geopolitinės įtampos ir dėl aukštos infliacijos griežtėjančios monetarinės politikos fone pasaulio ekonomikos raida išlieka neapibrėžta ir skatina atsargiai vertinti Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas 2024 metais.
„Viena vertus, dėl numatomos vangios užsienio paklausos nesitikima itin spartaus Lietuvos realiojo prekių ir paslaugų eksporto atsigavimo 2024 m., kita vertus – realiojo BVP raidą turėtų palaikyti investicijos ir stipri darbo rinka. Mūsų manymu, projektuojamas nuosaikus ekonomikos augimas 2024 m. yra tikėtinas. Reikšmingai neišsiskyrus požiūriams dėl ekonomikos perspektyvų tvirtiname 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Kartu su tvirtinimo išvada, VK FI pirmą kartą viešai skelbia ir savo makroekonomines prognozes. Šios prognozės kartu su kitais analizės elementais padeda VK FI atlikti scenarijaus vertinimą ir priimti sprendimą dėl tvirtinimo.
„EBPO džiaugiasi, kad Biudžeto stebėsenos departamentas pradeda skelbti savo makroekonomines prognozes kartu su ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimu. Tai atitinka gerąją EBPO tokių institucijų praktiką ir prisidės prie didesnio skaidrumo ir patikimumo“, – teigė EBPO atstovė Scherie Nicol. Ji kartu su kitais EBPO vadovaujamais užsienio ir Lietuvos ekspertais 2019 m. pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. Viena iš pateiktų rekomendacijų buvo skelbti makroekonomines prognozes.
Lietuvos ekonominei raidai išliekant gana stabiliai, numatant labiau subalansuotas rizikas dėl energetikos išteklių kainų ir mažėjant infliacijai plataus masto paramos priemonės nebeturėtų būti taikomos. Be to, Europos Sąjungos šalims narėms nuo 2024 m. reikės grįžti prie bendrai taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. Ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo metu neturint duomenų, kad Lietuvoje išlieka pagrindas tolesniam išskirtinių aplinkybių taikymui, VK FI vertinimu, reikėtų remtis visomis nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis. Ekonomikai artimiausiais metais išliekant žemiau savo potencialaus lygio ir netaikant išskirtinių aplinkybių, valdžios sektoriaus deficitai galėtų būti formuojami tiek, kiek leidžia fiskalinės drausmės taisyklės.