Lietuvos bankas patvirtino naujas Lietuvos vidutinio laikotarpio makroekonomines prognozes.
Palyginti su praėjusiais metais, pasaulio ekonominė padėtis pasitaisė. Palankūs pokyčiai realiajame sektoriuje, ypač Europoje, finansinė parama Graikijai ir ECB veiksmai finansiniam stabilumui užtikrinti teigiamai veikė finansų rinkas. Tačiau susirūpinimą kelia vis dar prasta viešųjų finansų padėtis.
Lietuvos realiojo BVP prognozės nekito. Tebesitikima 0,5 proc. BVP kilimo šiais metais ir 3,1 proc. – kitąmet. 2010 m. prognozė nekeičiama, nes II ketvirčio BVP duomenys iš esmės atitiko lūkesčius: metinis BVP pokytis II ketvirtį buvo teigiamas pirmą kartą po 1,5 m. pertraukos. Ūkio smuktelėjimas per I ketvirtį, susijęs su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo neigiamu poveikiu, buvo trumpalaikis. II ketvirtį, palyginti su I, BVP padidėjo beveik 3 proc.
Nors BVP prognozės liko tokios pačios, numatoma kitokia jo sudedamųjų dalių kaita. 2010 m. I ketvirtį gerokai labiau nei tikėtasi sumažėjo realiosios vidaus investicijos, ypač investicijos į statybas. Spartaus statybos atsigavimo nesitikima, todėl investicijų į statybas nuosmukio šiemet nenusvers net didėsiančios investicijos į gamybos priemones. 2010 m. realiųjų vidaus investicijų mažėjimas (15 proc.) bus gerokai didesnis, nei prognozuota gegužės mėn. Tikimasi, kad 2011 m., investicijoms kylant nuo labai žemo (atitinkančio 2002-2003 m.) lygio, jų didėjimas bus dviženklis.
Palyginti su gegužės mėn., buvo pagerintos privačiojo vartojimo 2010 m. prognozės, ir tai iš esmės kompensuoja sumažintos investicijų prognozės poveikį vidaus paklausai. Remiantis patikslintais Statistikos departamento duomenimis, privačiojo vartojimo išlaidos žemiausią tašką pasiekė 2009 m. pabaigoje. Apie palankesnes tendencijas galima spręsti ir iš antrąjį ketvirtį toliau pamažu gerėjusios mažmeninės prekybos. Tačiau privačiojo vartojimo kilimas bus gana lėtas: jį stabdys aukštas nedarbo lygis, pamažu didėjantis darbo užmokestis ir padidėjęs vartotojų taupymas, jiems atsargiai vertinant visos ekonomikos ir asmeninių pajamų perspektyvas. Numatoma, kad gyventojų išlaidos 2011 m. pabaigoje pakils tik iki 2005 m. antrosios pusės lygio.
Atsigaunantis privatusis vartojimas skatins importo augimą. 2010 m. I ketvirtį importas jau buvo didesnis nei prieš metus, o išankstiniai II ketvirčio duomenys rodo tolesnį jo didėjimą. Didėjantis realusis importas buvo pagrindinė prastesnių nei gegužės mėn. grynojo eksporto prognozių priežastis. Realiojo eksporto prognozė nebuvo pakeista, nes jo raida atitiko lūkesčius. Pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonominės plėtros prognozės pastaruoju metu nebuvo peržiūrimos.
Palyginti su gegužės mėn., tikimasi šiek tiek didesnio nedarbo lygio 2010 m. (17,9 proc.), tačiau ir toliau numatoma, kad aukščiausią tašką šis rodiklis pasiekė šių metų viduryje. Darbo biržos II ketvirčio duomenys tokią nuostatą patvirtina – registruotų bedarbių skaičius, balandžio mėn. šoktelėjęs bedarbiams gausiai registruojantis dėl PSD, vėliau stabilizavosi. Tikimasi, kad nusistovės ir darbo užmokestis. – kompensacija vienam dirbančiajam artimiausiais ketvirčiais turėtų nustoti mažėti. Vis dėlto vidutiniškai 2010 m. ji bus apie 5,5 proc. mažesnė negu pernai, o padidės (2,9 proc.) tik 2011 m.
Numatoma, kad atsigaunant ekonomikai nedarbas mažės lėtai. Tai susiję su darbo rinkos inercija ir su darbo jėgos pasiskirstymu pagal sektorius ekonominio pakilimo laikotarpiu: tuo metu ūkis buvo orientuotas į vidaus paklausos poreikius tenkinantį sektorių – statybos, nekilnojamojo turto veiklas, – o tai negali užtikrinti ilgalaikio kilimo. Tačiau persitvarkymas į eksportuojantį ūkio sektorių didina struktūrinio nedarbo tikimybę, ilgalaikis nedarbas turi poveikį bedarbių profesiniams įgūdžiams ir motyvacijai bei gali lemti lėtesnį BVP didėjimą ilgu laikotarpiu.
Vartotojų kainos 2010 m. turėtų padidėti labiau, nei numatyta gegužės mėn. prognozėse – vidutinė infliacija sudarys 1 proc. Pastaraisiais mėnesiais padidėjo maisto kainos, o rinkos paslaugų ir pramoninių prekių kainos (sudarančios grynosios infliacijos rodiklį) beveik nemažėjo. Iš to matyti, kad iš esmės išnyko kainas mažinantis vidaus paklausos spaudimas. Sparčiau nei tikėtasi gegužės mėn. atsigaunant privačiajam vartojimui, šios kainos, labiausiai priklausančios nuo vidaus paklausos kaitos, neturėtų smarkiau mažėti. Kitokią nei prognozuojama kainų raidą ir toliau gali nulemti žaliavų (energijos ir žemės ūkio produktų) pasaulinių kainų pokyčiai.
Šaltinis: Lietuvos bankas
2010-08-20
