„AAM aktualijos“ iš Strasbūro:
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre, vykusioje vasario 10-13 d., buvo pristatyta Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) 2025 m. metinė ataskaita. Pranešime ryškiausios kryptys buvo dvi – tai kainų stabilumo užtikrinimas ir spartesnis skaitmeninio euro įgyvendinimas. Diskusijoje dalyvavo parlamentaras Johan Van Overtveldt (Belgija), ECB prezidentė Christine Lagarde bei Europos Komisijos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis (Latvija).
Johan Van Overtveldt pabrėžė, kad esant geopolitiniam neapibrėžtumui ir valiutų svyravimams, būtina išlaikyti ECB nepriklausomybę ir budrumą dėl galimos infliacijos. Pasak jo, politinis kišimasis į centrinio banko veiklą ilgainiui kelia grėsmę finansiniam stabilumui.
Christine Lagarde pažymėjo, kad infliacija euro zonoje, po pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą pakilusi iki 10,6 proc., šiuo metu artėja prie 2 proc. tikslo. ECB laikosi duomenimis grįsto sprendimų priėmimo principo ir siekia išlaikyti stabilumą aplinkybėse, kuriose yra daug geopolitinių įtakų.
Skaitmeninis euras – atsakas į geopolitines rizikas
Svarbi diskusijos dalis buvo skirta skaitmeninio euro projektui. Christine Lagarde pabrėžė, kad nors grynieji pinigai išliks, jų naudojimas mažėja, todėl būtinas skaitmeninis centrinio banko pinigų atitikmuo. Skaitmeninis euras būtų naudojamas visoje euro zonoje, užtikrintų aukštą privatumo lygį ir būtų paremtas europine infrastruktūra, mažinančia priklausomybę nuo užsienio mokėjimo sistemų.
Geopolitinį aspektą itin aštriai akcentavo Jussi Saramo, Europos Parlamento narys iš Suomijos (Kairiųjų frakcija). Jis atkreipė dėmesį į Europos finansinės sistemos priklausomybę nuo JAV dominuojamos infrastruktūros ir politinių sprendimų Vašingtone.
„Nelogiška, kad mūsų finansinė sistema yra priklausoma nuo šalies lyderio (Trumpo), kuris nėra patikimas. Mes esame spąstuose ir reikėtų iš jų ištrūkti. Negalime toliau mokėti kitiems – turime sukurti alternatyvų sprendimą Europoje“, – teigė J. Saramo.
Jo teigimu, skaitmeninis euras ir stipresnė europinė mokėjimų infrastruktūra būtų ne tik finansinis, bet ir strateginis sprendimas, leidžiantis Europai sustiprinti savo ekonominį suverenitetą bei sumažinti išorinių politinių sprendimų įtaką.
Valdis Dombrovskis taip pat pabrėžė, kad atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius ir sparčiai besikeičiančią mokėjimų rinką, pažanga skaitmeninio euro srityje tampa vis aktualesnė. Pasak jo, Europa turi siekti stipresnio euro tarptautinio vaidmens ir didesnio finansinės sistemos atsparumo.
Diskusija parodė, kad skaitmeninis euras tampa ne tik technologiniu projektu, bet ir platesnės strateginės autonomijos dalimi – atsaku į augantį geopolitinį neapibrėžtumą bei grėsmes.