Geopolitiniai konfliktai, energetikos krizės, tiekimo grandinių sutrikimai, kibernetinės grėsmės ir finansų rinkų nestabilumas per pastaruosius kelerius metus iš esmės pakeitė verslo aplinką. Organizacijos šiandien veikia ne pavienių krizių, o vadinamosios polikrizės sąlygomis, kai keli skirtingi sukrėtimai vyksta vienu metu ir stiprina vienas kito poveikį.
Būtent šiame kontekste ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų grupė atliko Lietuvos verslo atsparumo tyrimą „Lietuvos verslo atsparumo tyrimas ir sprendimų simuliacija geopolitinių rizikų bei finansinių krizių kontekste“. Tyrimo tikslas buvo ne tik identifikuoti didžiausias grėsmes Lietuvos organizacijoms, bet ir suformuluoti praktines rekomendacijas, kurios padėtų verslui išlikti konkurencingam bei atspariam didelio neapibrėžtumo sąlygomis.
Tyrimo išskirtinumas slypi jo metodologijoje. Skirtingai nuo tradicinių apklausų metodų, šiame projekte buvo derinami aukščiausio lygio vadovų interviu ir sprendimų simuliacijos („wargaming“) metodai. Tyrėjai kartu su verslo lyderiais, viešojo sektoriaus atstovais, ekspertais modeliavo įvairius ateities scenarijus bei analizavo, kokie sprendimai lemia organizacijų sėkmę arba nesėkmę krizių metu.
Tokio pobūdžio moksliniai tyrimai verslo atsparumo srityje yra novatoriški, todėl gauti rezultatai turi reikšmingą mokslinę ir praktinę vertę.
Perėjimas nuo krizės valdymo prie krizių simuliavimo
Viena svarbiausių tyrimo išvadų – organizacijos vis dar pernelyg dažnai remiasi reaktyviu požiūriu į krizių valdymą. Daugelis įmonių turi veiklos tęstinumo planus, tačiau jie dažnai lieka formalūs dokumentai, kurie realiose situacijose nėra išbandyti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad didžiausią skirtumą lemia ne detalūs planai, o organizacijos gebėjimas iš anksto treniruotis veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Todėl rekomenduojama reguliariai vykdyti aukšto streso simuliacijas, kuriose būtų testuojami ne tik procesai, bet ir žmonių sprendimai, komunikacija bei elgsena.
Ši išvada reikšminga ir moksliniu požiūriu. Tradicinė rizikų valdymo paradigma daugiausia dėmesio skiria procedūroms ir kontrolei, tačiau tyrimas rodo, kad polikrizės aplinkoje kritiniu veiksniu tampa organizacinė adaptacija ir žmonių gebėjimas veikti streso sąlygomis.
Finansinis atsparumas kaip strateginis pranašumas
Dar viena svarbi tyrimo išvada susijusi su finansiniu pasirengimu. Pandemijos laikotarpiu daugelis verslų tikėjosi valstybės paramos mechanizmų, tačiau geopolitinių krizių metu valstybės prioritetai gali greitai keistis.
Todėl tyrimo autoriai rekomenduoja organizacijoms stiprinti finansinę autonomiją. Pakankamos likvidumo atsargos, diversifikuoti finansavimo šaltiniai, iš anksto užsitikrintos kredito linijos ir atsakingas skolinimasis tampa ne finansinio konservatyvumo požymiu, bet konkurenciniu pranašumu.
Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į dažnai nepakankamai vertinamą finansinių rizikų draudimo priemonių svarbą. Energijos kainų, palūkanų normų ar žaliavų kainų svyravimų valdymas ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių organizacijos stabilumo veiksnių.
Kas turi prisiimti atsakomybę, kai nebelieka aiškių atsakymų?
Viena inovatyviausių tyrimo įžvalgų susijusi su valdybų veikla. Iki šiol daugelyje organizacijų valdybos buvo vertinamos pirmiausia kaip priežiūros ir kontrolės institucijos. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad krizės metu būtent valdyba tampa pagrindiniu strateginių sprendimų centru. Tai reiškia, kad keičiasi ir reikalavimai valdybų kompetencijoms. Finansų ar teisės ekspertizės nebepakanka. Organizacijoms vis dažniau reikalingi valdybų nariai, turintys praktinės patirties kibernetinio saugumo, geopolitikos, tiekimo grandinių valdymo bei krizių lyderystės srityse. Tyrimas taip pat siūlo griežčiau vertinti valdybos narių užimtumą ir krizinio darbo patirtį.
Ši išvada aktuali ne tik verslui. Ji prisideda prie platesnių mokslinių diskusijų apie korporatyvinės valdysenos transformaciją pasaulyje, kur rizikos tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau prognozuojamos.
Rizikų valdymas ar atsparumo architektūra?
Tyrimo rezultatai leidžia pažvelgti į krizę ne tik kaip į grėsmę, bet ir kaip į galimybę. Atspariausios organizacijos išorinius sukrėtimus naudoja kaip paskatą spartesnei skaitmenizacijai, automatizacijai, energetinei nepriklausomybei ir naujų verslo modelių paieškai. Tyrimas rodo, kad būtent krizės laikotarpiu atsiranda sąlygos eksperimentuoti su naujais produktais, rinkomis ir veiklos kryptimis, kurios vėliau tampa reikšmingais augimo šaltiniais. Ši išvada ypač aktuali Lietuvos verslui, kuris konkuruoja globaliose rinkose ir turi nuolat ieškoti būdų kurti didesnę pridėtinę vertę.
Tyrimo metu taip pat išryškėjo, kad organizacijų atsparumas priklauso ne vien nuo finansinių ar technologinių išteklių. Didžiausią poveikį gebėjimui išgyventi sukrėtimus turi darbuotojų pasitikėjimas organizacija ir vadovybe. Skaidri komunikacija, kritinių kompetencijų išsaugojimas, atsakomybių decentralizavimas ir funkcijų dubliavimas leidžia organizacijoms greičiau prisitaikyti prie pokyčių. Tai ypač svarbu mažesnėse ekonomikose, tokiose kaip Lietuva, kur kvalifikuotų specialistų pasiūla yra ribota, o žinių praradimas krizės metu gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Pagrindinė tyrimo žinia aiški: šiandien nebeužtenka valdyti atskiras rizikas. Organizacijos turi sistemingai kurti atsparumą. Tyrimas siūlo naują požiūrį, kuriame finansinis pasirengimas, simuliacinis modeliavimas, pažangi valdysena, stipri organizacinė kultūra, technologinė transformacija ir aktyvus bendradarbiavimas su valstybe tampa tarpusavyje susijusiomis atsparumo dedamosiomis.
Polikrizės amžiuje konkurencinį pranašumą įgyja ne didžiausios ar greičiausiai augančios organizacijos. Jį įgyja tos, kurios geba greičiausiai prisitaikyti prie neapibrėžtumo ir išlaikyti veiklos tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Tyrimą atliko ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų grupė: prof. dr. Valdonė Darškuvienė, prof. dr. Dalius Misiūnas, doc. dr. Pijus Krūminas, dr. Siuzana Ščerbina-Dalibagienė ir dr. Dmitrij Katkov. Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslo projektą „Lietuvos verslo atsparumo tyrimas ir sprendimų simuliacija geopolitinių rizikų bei finansinių krizių kontekste“ (Nr. S-VIS-23-1).