[1] Šarūnas SUBATAVIČIUS
[2]
[3]
1000 litų aversas ir reversas
Papildoma banknotų laida
1925–1926 m., jau įgijus patirties tvarkantis su nacionaline valiuta ir susiklosčius geresnėms finansinėms sąlygoms, buvo spausdinami nauji ir naujų nominalų banknotai, kurie buvo daug geresnės kokybės, saugesni, gražesnio dizaino. Ant lietuviškų banknotų figūravo Vytis, Gedimino stulpai, taip pat kunigaikščiai: Mindaugas, Gediminas ir, aišku, Vytautas Didysis, kurio kultas suklestėjo 1930 m., minint 500-ąsias jo mirties metines. Vienintelis tikras portretas buvo dr. Jono Basanavičiaus, atspaustas ant 1928 m. 50 litų banknoto. Visų banknotų piešiniuose vyravo tautiniai austų juostų motyvai, simbolinės figūros, scenos, vaizduojančios artojus, ir pan.
[4]
[5]
50 litų banknotas, 1928 m.
[6]
5 litų banknotas, išleistas 1929 m. Ldk Vytauto Didžiojo 500-ioms mirties metinėms paminėti
Ką buvo galima nupirkti?
Pelningiausių specialybių atstovais tarpukariu buvo gydytojai, advokatai, bankininkai, karininkai. Šiandien nepelnytai nuvertinama mokytojo specialybė anuomet buvo itin gerbiama – tik baigęs mokslus ir pradėjęs dirbti, mokytojas uždirbdavo po 350 Lt per mėnesį, o įgijęs patirties – ir 500 Lt. Tai buvo tikrai solidi alga. Panašiai uždirbdavo ir jaunesnieji leitenantai, ką tik baigę karo akademiją. Pirmosios kategorijos valdininkas uždirbdavo 150 Lt, o aštuonioliktosios kategorijos valdininkas – 1200 Lt per mėnesį.
Visgi, dauguma tautiečių tiek daug neuždirbdavo, todėl vertėsi sunkiai, vyravo nemaža socialinė atskirtis. Remiantis 1939 m. duomenimis, vidutinis darbininko 24 darbo dienų darbo užmokestis Lietuvoje buvo tik 159,84 Lt.
Daugiausia duomenų apie maisto produktų kainas išliko iš antrojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio. Yra žinoma, kad 1937 m. 1 kg cukraus kainavo 1 Lt, 1 kg bulvių – 0,04 Lt, 1 kg sviesto – 2,60 Lt, 1 kg juodos ruginės duonos – 0,25 Lt, 10 vnt. kiaušinių – 0,85 Lt, 1 l grietinės – 0,95 Lt, 1 l pieno – 0,15 Lt, 1 kg kiaulienos – 1,40 Lt, 1 kg jautienos – 0,65 Lt, 1 kg rūkyto kumpio – 1,85 Lt, o už žąsį norėta 4–5 Lt. Ir nors maisto produktų kainos svyruodavo, o kai kurie jų, lyginant su to meto algomis, kainavo gana nemažai, maisto produktus tikrai galėjo įpirkti kiekvienas dirbantis. O štai „Ford“ automobiliai kainavo apie 7 500–8 000 Lt, „Plymouth“ buvo dar brangesni – kaina siekdavo ir 16 000 Lt. Taigi, įpirkti automobilius reikėjo daugiau nei dviejų–trijų to meto Prezidento algų.
Benzino buvo galima įsipilti „Shell“ benzino kolonėlėse. Jis buvo gana pigus – litro kaina siekė 0,7–0,8 Lt. Tiesa, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje dėl politinės situacijos Lietuvą buvo ištikusi kuro krizė ir benzino kaina buvo pasiekusi net 1 litą už litrą.
Įdomu tai, kad ir dviračiai anuomet buvo gana brangūs, kainuodavo 300–600 Lt. Jie buvo plačiai naudojami valstybės institucijose – kariuomenėje ir policijoje. Beje, turėti „Philips“ radijo imtuvą taip pat buvo prabanga, nes tokio imtuvo kaina siekdavo nuo 500 iki daugiau nei 3 000 Lt.