[1]Šarūnas SUBATAVIČIUS
Praeityje tiek politikos, tiek kultūros, tiek kitose srityse vyrai dažniau užgoždavo moteris. Tenka pripažinti, kad ant daugumos lietuviškų pinigų buvo pavaizduoti vyrai, o moterų labai nedaug, jų nesutinkame pavaizduotų ir ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetų (tik ant kai kurių medalių). Visgi, ant tarpukario Lietuvos pinigų moterys jau buvo vaizduojamos, tik dažniau kaip alegorinės figūros. Šį kartą – apie tai, kokios moterys buvo įamžintos ant litų monetų ir banknotų.
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje
Kaip minėjau, ant tarpukario Lietuvos pinigų moterys jau buvo vaizduojamos, tik dažniau kaip alegorinės figūros. Vienintelis realesnis asmuo buvo Lietuvos didžioji kunigaikštienė Birutė (1330–1382). Birutės, jos vyro Kęstučio ir jų sūnaus Vytauto Didžiojo kultas sustiprėjo per Nepriklausomybės kovas dėl Vilniaus, kaip priešpriešos Jogailai (ano meto supratimu – Lenkijai) naratyvas. Tokiame kontekste Lietuvos didžioji kunigaikštienė Birutė ir jos sūnus Vytautas buvo pavaizduoti ant 1922 m. laidos 100 litų banknoto. Suprantama, taip, kaip juos įsivaizdavo banknotus kūręs dailininkas Adomas Varnas.
Visgi, ant kitų tarpukario Lietuvos banknotų kaip simboliai, alegorinės figūros dažniau vaizduotos neįvardintos moterys. Pavyzdžiui: verpėja – ant 1922 m. laidos 5 litų banknoto, moteris – ant 1924 m. išleisto 1000 litų banknoto, šalia kurios pavaizduoti įvairūs daiktai, simbolizuojantys valstybę, prekybą ir žemės ūkį, ir valstietė, vilkinti tautiniu kostiumu ir laikanti gausybės ragą, – ant 1928 m. laidos 100 litų banknoto. Pastaroji bene vienintelė, nupiešta realaus asmens pagrindu, kaip žinoma, – dailininkui Adomui Galdikui pozavusi Lietuvos diplomato Edvardo Turausko žmona Elena.
1926 m. ketinta nukaldinti auksinę 50 litų monetą su sėdinčia romėnų deivę primenančia moterimi, tačiau ruošinys taip ir nebuvo baigtas. Sąlyginai prie moterų vaizdavimo dar galima priskirti ir ant 1929 m. laidos 20 litų banknoto esantį Laisvės statulos (angelo) atvaizdą, tačiau dažnam gali kilti klausimas, kodėl anuomet mūsų nacionalinėje valiutoje buvo pasirinkta nevaizduoti tokių istorinių asmenybių, kaip Barbora Radvilaitė, Bona Sforca ar Emilija Pliaterytė?
Tarpukariu, tvyrant įtampai dėl Vilniaus krašto, buvo formuojamas antilenkiškas Lietuvos istorijos naratyvas, tad šių istorinių asmenybių, matyt, atsisakyta sąmoningai, siejant jas su „dvarininkais ar lenkiška kultūra”, juolab kad Lenkija nuo 1931 m. spausdino 20 zlotų banknotus su Emilijos Pliaterytės atvaizdu, taip pasisavindama mūsų heroję.
[2]
100 litų banknotas, reversas, 1922 m.
[3]
5 litų banknoto reversas, 1922 m.
[4]
1000 litų banknotas, 1924 m.
[5]
100 litų banknotas, 1928 m.
Antrojoje Lietuvos Respublikoje
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo nuspręsta, kad ant naujosios nacionalinės valiutos turi būti vaizduojami asmenys, atvedę Lietuvą į 1918 m. vasario 16 d. Taigi, tai turėjo būti XIX–XX a. gyvenusios asmenybės.
Buvo paskelbtas ir patvirtintas asmenybių sąrašas, tačiau tarp siūlomų portretų nebuvo nė vienos moters. Neapsižiūrėjimą, galėjusį sukelti kritikos bangą, pastebėjo lietuvius konsultavęs ir daug patirties pinigų gamyboje turintis Australijos lietuvis Kęstutis Lynikas. Tad ant vieno lito buvo pasirinkta vaizduoti rašytoją Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę (1845–1921), žinomą Žemaitės slapyvardžiu.
Tiek banknote piešinys, tiek ir graviūra pavyko puikiai. Tai turbūt yra vienas geriausiai pavykusių litų banknotų portretų. Ar dėl to, kad banknotas kurtas paskubomis, ar dėl kitų priežasčių, banknote atsirado nedidelių logikos klaidų. Pavyzdžiui, gana keistas pasirinkimas buvo vaizduoti Palūšės bažnyčią, neturinčią nieko bendra su Žemaite, kuri pati neslėpusi savo ateistinio požiūrio į religiją. Be to, akyliausiems akį rėžė banknoto apačioje esantis įrašas „J. ŽEMAITĖ“, lyg tai būtų rašytojos tikroji pavardė.
Galbūt dėl to, kad šios moters portretas ant mūsų nacionalinės valiutos buvo vienintelis ir naudotas bene dažniausiai, jis bene labiausiai įsirėžė į visuomenės atmintį. Nepaisant klaidų, banknotas su Žemaite niekada nebuvo iš naujo perleistas ir apyvartoje cirkuliavo iki pat 2007 m., kol buvo atsisakyta smulkiausių nominalų banknotų, kuriuos pakeitė analogiškos 1, 2 ir 5 litų monetos.
[6]
1 lito banknotas, 1994 m.
[7]
[8]
50 litų sidabrinės monetos, skirtos Emilijai Pliaterytei (2006) ir Gabrielei Petkevičaitei-Bitei (2011)
Nuo 1993 m. Lietuvos bankas yra išleidęs daugybę skirtingų proginių litų monetų rinkinių, tačiau tik kelios jų skirtos moterims. Pirmoji tokia, sidabrinė 50 litų moneta, pasirodė 2006 m. ir buvo skirta 1831 m. sukilimui bei jo herojės Emilijos Pliaterytės (1806–1831) 200-osioms gimimo metinėms. 2011 m. nukaldinta kita sidabrinė 50 litų moneta, skirta rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) 150-osioms gimimo metinėms. Visgi, apyvartoje šios monetos taip ir nepasirodė, kadangi buvo skirtos apdovanojimams ir kolekcininkams.