Šarūnas Subatavičius 
1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu paremtos lito valiutos įvedimą. Įgyvendinti naują valiutą buvo pavesta kunigo ir ekonomisto Vlado Jurgučio vadovaujamam Lietuvos bankui, kurio įstatymas buvo priimtas 1922 m. rugpjūčio 11 d.
Rengiant valstybės Piniginio vieneto įstatymą, pirmiausia iškilo būsimo Lietuvos piniginio vieneto vertės nustatymo auksu klausimas, kurį apsvarstyti pavesta Seimo Ekonomikos komisijai. Gana greitai buvo sutarta, kad būsimas lietuviškas piniginis vienetas turėtų būti susietas su JAV doleriu ir atitikti dešimtadalį jo vertės, tad prilygtų 0,150462 g aukso. Įgyvendinus aukso standarto sistemą, už 10 litų buvo galima įsigyti vieną auksinį JAV dolerį. Lietuvos bankas įstatymu buvo įpareigotas, asmenims pageidaujant, iškeisti litų monetas ir banknotus į aukso luitus pagal nustatytą kursą.
100 000 litų banknoto eskizas
Vienas iš įdomiausių kada nors matytų eskizų – nežinomo dailininko sukurtas 100 000 litų banknoto eskizas su 1922 m. data. Tai ir liko tik labai stambaus nominalo banknoto bandiniu, kadangi valstybei jo tiesiog neprireikė. Galima tik įsivaizduoti, kokio stambaus nominalo šis banknotas galėjo būti. Juk net 1926 m. į apyvartą išleisti 1000 litų banknotai tiko tik stambiems sandoriams ir atsiskaitymams, todėl naudoti retai ir dauguma jų nugulė Lietuvos banko saugyklose (tai buvo per daug stambus nominalas, kad jį naudotų kasdienėje prekyboje).
100 000 litų banknoto eskizas. Nežinomas autorius, 1922 m. Privati kolekcija
Centų eskizams pasirinkta per daug sudėtinga kompozicija
Kuriant būsimąją nacionalinę valiutą, ieškota optimalių ir praktiškų dizaino sprendimų, garsūs lietuvių dailininkai varžėsi siūlydami savo projektus, apie kuriuos žinome labai nedaug. Yra išlikę skulptoriaus Juozo Zikaro 1, 5 ir 10 centų piešiniai su 1923 m. data, tačiau į apyvartą šios monetos taip ir nepateko. Gal taip nutiko dėl ekonominių priežasčių, o gal dėl to, kad 1925 m. tiražui nuspręsta pasirinkti paprastesnės kompozicijos eskizus.
10 centų monetos eskizas. Juozas Zikaras, 1923 m.
Ketinta kaldinti auksines monetas
1924 m. Seimui priėmus Monetų įstatymą, valstybės iždui buvo suteikta teisė kaldinti ir į apyvartą leisti monetas iš aukso, sidabro bei vario ir aliuminio. Įstatyme taip pat buvo numatyta galimybė kaldinti 8,35 g svorio (900 prabos) 50 litų monetas. Parengti monetų projektus ministrai pavedė žinomam skulptoriui Juozui Zikarui.
1925 m. Didžiojoje Britanijoje buvo nukaldintos pirmosios lietuviškų litų ir centų monetos, tačiau dėl to meto ekonominių priežasčių auksinė 50 litų moneta liko tik projekte. Vienas iš argumentų, kodėl šios idėjos buvo atsisakyta, – auksinės monetos dėl aukso minkštumo apyvartoje dėvisi gana greitai. Bent jau taip 1936 m. žurnale „Karys“ (Nr. 23 (808) rašė tuometis Lietuvos monetų kalyklos vadovas Jonas Kareckas-Karys (1936–1939).
Visgi, tikroji priežastis buvo ne tauriojo metalo savybė, o nelengva tuometinė Lietuvos ekonominė padėtis, valstybės vidaus ir užsienio politika. Galiausiai, auksinių penkiasdešimties litų gamybai biudžete numatyti pusė milijono litų buvo sėkmingai panaudoti kitoms valstybės reikmėms.
Šiandien yra išlikę tik keli nebaigti skulptoriaus Juozo Zikaro gamintų auksinės monetos averso ir reverso modelių ruošiniai. Vienas jų saugomas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kitas – Mičigane (JAV). Soste sėdinčios moters (miestų globėjos) su karūnoje esančiais architektūros, pilies ar miesto sienos elementais motyvas yra dažnas itališkose monetose nuo antikos laikų iki pat pokario, o artojas reverse yra grynai lietuviškas, to meto žemdirbių šalies simbolis, buvęs ir ant kitų Lietuvos pinigų, pavyzdžiui, ant populiariųjų 1927 m. laidos 10 litų banknotų.
Nebaigtas gipsinis auksinės 50 litų monetos ruošinys. Juozas Zikaras, 1926 m.
Pinigai Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui paminėti
1938 m. minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, Kaune, bendrovėje „Spindulys“ veikusioje monetų kalykloje buvo nukaldintas ir į apyvartą išleistas proginių sidabrinių 10 litų monetų tiražas su Prezidento Antano Smetonos atvaizdu. Monetos populiarumas anuomet buvo stebėtinai didelis, todėl išleistas ir papildomas tiražas – iš viso 180 000 vienetų.
Tais pačiais metais ketinta nukaldinti ir į apyvartą išleisti labai panašias sidabrines 2 litų nominalo monetas su Prezidento atvaizdu ir 10 litų banknotus su Vasario 16-osios akto signatarais.
Gipsinius modelius 2 litų monetoms pagamino žymus lietuvių skulptorius Juozas Zikaras, kūręs dizainą ir visoms ankstesnėms prieškario Lietuvos monetoms. Monetų spaudai buvo gaminami Briuselyje, o pirmieji bandiniai kaldinti Kaune. Kadangi 2 litų moneta buvo smulkesnio nominalo, ją planuota išleisti kur kas didesniu tiražu, nei 1938 m. 10 litų. Tačiau kodėl moneta taip ir nebuvo pradėta kaldinti, o 10 litų visgi buvo išleisti į apyvartą, tebėra paslaptis.
Sidabrinės 2 litų monetos bandinys. Juozas Zikaras, 1938 m.
Bendrovės „Spindulys“ kalykloje Kaune buvo pagaminti dviejų rūšių 2 litų monetos bandiniai su skirtingais reversais – Vyčiu arba Gediminaičių stulpais, o „Krause“ monetų kataloge yra aprašomi net šeši šios monetos tipai – vienas jų iš žalvario, kiti iš sidabro. Buvo ieškoma optimalaus ir praktiško naujųjų monetų dizaino sprendimo, tad kiekvieno iš šių bandinių buvo nukaldinta iki dešimt vienetų. Monetos gurtas (briauna) taip pat buvo kelių variantų – brūkšniuotas, lygus ir su įrašu LIETUVA.
Keletas tokių monetų yra saugomos Kaune, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kitos – pas lietuvių ir užsienio kolekcininkus. Retkarčiais šios monetos būna perparduodamos ir pasirodo užsienio aukcionuose. Neseniai 2 litų moneta (su Vyčiu reverse) coins.ha.com aukcione buvo parduota net už 10 200 dolerių!
Sidabrinės 2 litų monetos bandinys. Juozas Zikaras, 1938 m.
1938 m. taip pat buvo ketinama išleisti jubiliejinius 10 litų banknotus, skirtus Vasario 16-ajai. Dailininko Adomo Galdiko sukurtame banknoto averse turėjo būti pavaizduotas Vytis, Prezidento A. Smetonos atvaizdas ir stilizuotas Vasario 16-osios aktas, o reverse – Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai. Deja, šie puikūs banknotai apyvartos nepasiekė, buvo pagaminti tik pavyzdžiai. Juos, kaip ir kitus prieškario Lietuvos banknotus, spausdino Londono bendrovė „Bradbury, Wilkinson & Co“. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, Lietuvos banko saugyklose laikyti pinigai ir pavyzdžiai buvo sunaikinti (nebent kažkas spėjo keletą nugvelbti), o štai Londone buvę pavyzdžiai buvo išsaugoti.
10 litų banknoto bandinys. 1938 m.