2007-07-17 Nr. (18.2-31-2)-R-7303 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimą, priimtą byloje C-335/05, Rizeni Letoveho Provozu ČR, s.p. (toliau – RLP) prieš Bundesamt fur Finanzen (toliau – Bundesamt).
Bylos esmė: Čekijos įmonė RLP, teikianti paslaugas skrydžių apsaugos srityje, Vokietijoje įsigijo skraidymo simuliatoriaus ir kitas pratybų paslaugas. RLP paprašė grąžinti minėtų paslaugų pirkimo PVM, sumokėtą Vokietijoje 2002 m. Bundesamt atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi Vokietijos teisės aktuose nustatyto abipusio reikalavimo, taikomo tais atvejais, kai PVM grąžinamas užsienio asmenims, įsikūrusiems už Europos Bendrijų (toliau – EB) teritorijos ribų. Atitinkamu laikotarpiu Čekijos Respublika rinko apyvartos mokestį, bet nenumatė PVM grąžinimo užsienio apmokestinamiesiems asmenims. Todėl šioje byloje buvo iškeltas klausimas, ar ieškovei neturėtų būti grąžinamas PVM, remiantis Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) II straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad tarptautinis GATS susitarimas yra sudėtinė EB teisės sistemos dalis, todėl antrinė EB teisė (EB institucijų priimti teisės aktai) turi būti aiškinama, remiantis šiuo susitarimu ir ypač jo II straipsnio 1 dalyje nustatyto šaliai taikomo didžiausio palankumo sąlyga. Byloje nagrinėjamas klausimas: ar 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos dėl ES valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę EB teritorijoje, tvarkos 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje nurodytas terminas „trečiosios valstybės“ apima ir trečiąsias valstybes, kurios gali remtis didžiausio palankumo sąlyga, numatyta GATS II straipsnio 1 dalyje? ETT konstatavo, kad Tryliktosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nurodomos visos trečiosios valstybės, nė vienos neišskiriant. Pažymėtina, jog, kalbant apie tarptautinių sutarčių (pvz., GATS), kurių šalis yra EB, galimą įtaką antrinės EB teisės nuostatoms aiškinti, reikia atsižvelgti į ETT praktikoje įtvirtintą EB sudarytų tarptautinių sutarčių viršenybės antrinės teisės aktų atžvilgiu principą. Todėl ETT pažymi, kad Tryliktosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad ES valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose gali numatyti, jog PVM grąžinimo trečiosioms valstybėms nuostata taikoma tik tuo atveju, kai trečiosios valstybės užtikrina panašias sąlygas, nenustato ES valstybėms narėms jokios pareigos, o tik nurodo tokią galimybę ir nekliudo laikytis pareigų, kurių ES valstybės narės galėjo prisiimti pagal tarptautinę sutartį (pvz., GATS). Taigi Tryliktosios direktyvos nuostata leisti pačiai ES valstybei narei savo nuožiūra nuspręsti, ar reikia kiekvienos trečiosios valstybės atžvilgiu taikyti abipusiškumo sąlygą, ES valstybėms narėms suteikia galimybę savo teisės aktus suderinti su šią nuostatą ribojančiais tarptautiniais susitarimais, sudaromais su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis. ETT sprendimas: 1986 m . lapkričio 17 d. Tryliktosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad jos terminas „trečiosios valstybės“ reiškia visas trečiąsias valstybes, ir ši nuostata nepažeidžia ES valstybių narių teisės bei atsakomybės laikytis iš tarptautinių susitarimų (pvz., GATS) kylančių pareigų. Šio sprendimo nuostatų taikymas Lietuvoje. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 116 straipsnio nuostatas, už EB ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą PVM gali tokiu atveju, jeigu jie yra įsikūrę tose trečiosiose valstybėse, kuriose sumokėtą PVM (ar jam tapatų mokestį) gali susigrąžinti Lietuvos apmokestinamieji asmenys. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas tarptautinių sutarčių viršenybės principas, kuris reiškia, kad tokiu atveju, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias negu atitinkamų mokesčių įstatymai apmokestinimo taisykles ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.
2007-07-25 Šaltinis: VMI