Tiriant fizinių asmenų deklaracijas, išsiaiškinta, kad kauniečių sutuoktinių pora pardavinėjo žemės sklypus, o už juos gautas pajamas deklaravo ne kaip pajamas iš individualios veiklos, bet kaip atsitiktinius pardavimus. Paaiškėjo, kad sutuoktiniai vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą. Siekdami išvengti mokesčių, jie ne tik keletą kartų sumažino dešimties žemės sklypų pardavimo kainas, bet ir nedeklaravo bei nesumokėjo mokesčių nuo gautų pajamų už parduotus 10 nebaigtos statybos gyvenamųjų namų. Po patikrinimo kauniečiai į valstybės biudžetą turės sumokėti beveik 240 tūkst. litų mokesčių.
Mokesčių administratorius nustatė, kad sutuoktiniai, įsigiję Kauno rajone daugiau nei 0,4 ha žemės, pakeitė jos tikslinę paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir užsakė projektavimo darbus padalindami ją sklypais. Savo vardu jie išsiiminėjo statybos leidimus, sudarinėjo sutartis dėl dujų, elektros tinklų prijungimo ir atliko kitus su statybomis susijusius veiksmus. Tikrintojams įtarimą kėlė ir tai, kad praėjus vos porai mėnesių po žemės sklypų pardavimo beveik visi naujieji jų savininkai įteisino apie 70-80 proc. baigtumo statybas. Apklausus nekilnojamąjį turtą įsigijusius gyventojus paaiškėjo, kad jie „neprisimena“, t. y. negali nurodyti statybos darbus atlikusių asmenų pavardžių, už tuos darbus sumokėtų pinigų sumų, neturi ir statyboms panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentų. Deklaruota parduotų žemės sklypų kaina taip pat kėlė įtarimų, nes, Registrų centro duomenimis, šio nekilnojamojo turto vertė pardavimo metu galėjo būti apie 7 kartus didesnė. Patikrinimo metu sutuoktiniai visos reikalingos informacijos dėl gautų pajamų nustatymo nepateikė, todėl mokėtini mokesčiai buvo apskaičiuoti taikant ekonominių modelių vertinimo metodą, kai naudojamasi iš įvairių informacijos šaltinių gautais duomenimis. Nustatant žemės sklypų ir nebaigtų statybų turto vertę, vadovautasi Registrų centro duomenimis, pirkimo pardavimo sutartyse nurodytomis sumomis ir turto vertintojų nustatyta verte.
Šaltinis: VMI