Seime pristatytas 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas
Finansų ministras Algirdas Gediminas Šemeta Seime konstatavo, kad Vyriausybė, dirbdama tik vieną savaitę, turėjo iš esmės pertvarkyti tiek biudžeto pajamas, tiek išlaidas, parengti dešimtis įstatymų ir kitų teisės aktų projektų. Svarbiausia priežastis – per labai trumpą laiką neatpažįstamai pasikeitusi makroekonominė padėtis ir gilėjanti ekonominė krizė visame pasaulyje. Pasak finansų ministro, per pastaruosius keletą metų mūsų šalies įspūdingas augimas daugiausia rėmėsi ne vidaus taupymu, o skolinimusi iš užsienio: „Skolon ėmėme gyventi visi: gyventojai, privataus sektoriaus įmonės ir valdžia. Apmaudu, kad valdžia, augant ekonomikai po 80 proc. kasmet, nesugebėjo sukaupti jokių rezervų, kurie taip praverstų šio sunkmečio sąlygomis. Priešingai, laiku nepataisiusi biudžeto, buvusi Vyriausybė įklimpo į milijardines skolas, kurias taip pat turėsime padengti. Todėl dėl ankstesnio skolinimosi susidariusio milžiniško einamosios sąskaitos deficito finansavimas yra visiškai sutrikęs, o tai skaudžiai atsiliepia ekonomikai.“ Prognozuojama, kad ekonomikos smukimas labiausiai atsilieps statybų sektoriui. Čia sukuriama pridėtinė vertė smuks beveik trečdaliu. Beveik dešimtadaliu pridėtinė vertė sumažės prekyboje, nekilnojamojo turto, transporto, viešbučių ir restoranų veiklose. Pasak finansų ministro, pirmiausia radikaliai siūloma sumažinti nacionalinio biudžeto išlaidas – per 2 mlrd. Lt. Kaip ir buvo numatyta, nuo 2009 m. sausio 1 d. 10 proc. didės pedagogų darbo užmokestis, taip pat didės ir mokslo darbuotojų bei dėstytojų, kultūros darbuotojų bei socialinių darbuotojų darbo užmokestis. Numatytos lėšos pirmiesiems studijų reformos žingsniams. Finansų ministras apgailestavo, kad, nors radikaliai mažinamos išlaidos, „vien to, deja, nepakanka viešiesiems finansams subalansuoti ir makroekonominiam stabilumui užtikrinti. Todėl kartu su Biudžeto įstatymu yra teikiama nemažai mokesčių ir kitų įstatymų, kuriais siekiama kompensuoti potencialų 2 mlrd. Lt netekimą dėl blogėjančių makroekonominių prognozių“. Finansų ministras informavo, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvavo atmetimo priežastis ir atsakė į Seimo narių klausimus. Iš viso Seimo narių, atskirų valstybės institucijų prašymų bei pasiūlymų, didinti asignavimus buvo pateikta už 887 mln. Lt. Vyriausybė, atsižvelgdama į Seimo narių pasiūlymus, perskirstydama asignavimus investicijoms, pagal krizės įveikimo plane numatytus kriterijus, nepadidindama apskritai asignavimų investicijoms, numatė galimybę skirti Seimo narių pateiktiems papildomiems projektams įgyvendinti 13,8 mln. Lt, iš jų – 6 mln. Lt numatyta Kauno arenai statyti, kad 2011 m. būtų galima surengti Europos krepšinio čempionatą. Finansų ministras paaiškino, kad galėtų būti priimtas bendras politinis sprendimas dėl Valdovų rūmų. Numatyta suma Valdovų rūmams – 32 mln. Lt yra nepakankama norint iki liepos 6 d. užbaigti būtinas statybas, kurios numatytos, papildomai reikia 18 mln. Lt. Vyriausybė, siekdama parengti kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems yra teikiami kompensuojamieji vaistai, numatė pereinamąjį laikotarpį kompensuojamųjų vaistų PVM lengvatai – nuo kitų metų sausio 1 d. lengvata liks, t. y. PVM bus 5 proc., tačiau nuo liepos 1 d. ir šiai grupei bus taikomas standartinis 19 proc. PVM tarifas. Vyriausybei pavyko pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas nuo 5,76 proc. sumažėja iki 2,1 proc. Valstybės biudžeto deficitas sudarys tik 1,5 proc. BVP. Bendras finansavimo poreikis turėtų sudaryti apie 1 mlrd. eurų. Tokią sumą šiuo metu valstybė yra pajėgi pasiskolinti. Siūloma patvirtinti 2009 metų valstybės biudžetą – 25447,6 mln. litų pajamų, iš jų – 5467,9 mln. litų ES lėšos ir 26 944 172 tūkst. litų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti ir bus 371,3 mln. litų didesni nei šiemet. Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2009-aisiais – 1 mlrd. Lt.
Šaltinis: LR Seimas
2008-12-17