Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad teisę į kompensaciją turės daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 proc., nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Siekiant mažinti nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos, skatinti integraciją į darbo rinką ir sumažinti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes, patikslinta bendrai gyvenančių asmenų sąvoka, į šių asmenų sudėtį įtraukiant ir dirbančius nesusituokusius, savo vaikų neauginančius pilnamečius vaikus iki 24 metų, kurie mokosi, jei per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus, bet nedirbantis asmuo (išskyrus įstatyme įtvirtintus atvejus), nustatytas socialinės pašalpos dydis, išskyrus nustatytą socialinę pašalpą vaikams, bus mažinamas:
kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių (galiojančiame įstatyme – nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių) –20 proc.;
kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių (galiojančiame įstatyme – nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių) – 30 proc.;
kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių (galiojančiame įstatyme – ilgiau kaip 60 mėnesių) – 40 proc.;
kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 proc.;
gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius, nebus neskiriama.
Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, privalės tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
Įstatyme nustatyti atvejai, kada savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, galės tam tikrą laiką nutraukti pašalpos teikimą. Įstatymas įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.
Šaltinis: Seimas