Įgyvendindama Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimų nuostatas, Finansų ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo reglamentuojama, kokia tvarka ir kokiais terminais prižiūrimi finansų rinkos dalyviai VMI turės teikti įstatyme išvardytą informaciją. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję MAĮ pakeitimai numato, kad finansų rinkos dalyviai kartą per metus Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti VMI ribotą informaciją apie sąskaitas, jų bendras metines apyvartas, likučius (jei apyvarta – 15 000 eurų ir daugiau, likutis – 5 000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, draudimo įmokas ir kt. Sąskaitų išklotinės automatiškai teikiamos nebus. Informacijos VMI teikimas apie Lietuvos gyventojų ir įmonių sąskaitų likučius, bendras metines įplaukas ir turimus įsiskolinimus yra analogiškas Lietuvos pagal tarptautines sutartis prisiimtiems įsipareigojimams privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus. Tačiau apie užsieniečių Lietuvoje laikomus pinigus VMI kitų šalių mokesčių administratorius privalės informuoti, net jei šių piliečių sąskaitose bus 1 euras, o Lietuvos gyventojams nustatytos anksčiau minėtos sumų ribos. Nutarimo projekte numatoma, kad už 2016 m. informacija bus pradėta teikti 2017 m., išskyrus duomenis apie metines įplaukas – jie pradedami teikti 2018 m. už 2017 m. VMI bus teikiami tik apibendrinti skaičiai už metus, o ne sąskaitų išklotinės. Tačiau tokio automatinio duomenų pateikimo pakaks jau pirminiame rizikos analizės etape sukoncentruoti dėmesį tik į rizikingiausius mokesčių mokėtojus ir susidaryti vaizdą, ar asmuo gyvena pagal pajamas. Sąžiningiems mokesčių mokėtojams nėra jokio pagrindo nerimauti – jų privatumas nebus pažeistas. Be to, šie, kaip ir visi kiti, VMI pateikti, duomenys yra saugūs ir tretiesiems asmenims nepaklius. VMI turi reikiamo standarto saugumo sertifikatą, kuris patvirtina, kad informacijos saugumas institucijoje yra užtikrinamas tinkamai. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, kai kurių komentatorių viešai išsakomos baimės dėl „kapstymosi po bankų sąskaitas“, spekuliacijos apie „masinį“ Lietuvos gyventojų sąskaitų sekimą – smarkiai perdėtos. Skaičiai rodo, kad tik apie dešimtadalis indėlių ir sąskaitų gali atkreipti akylesnį mokesčių administratoriaus dėmesį. VMI duomenimis, pajamas, viršijančias 15 000 eurų ribą, Lietuvoje 2014 m. gavo apie 9 proc. gyventojų. Ir tik 11 proc. visų indėlininkų – rezidentų ir nerezidentų – komercinių bankų sąskaitose pernai birželio pabaigoje turėjo daugiau nei po 5 000 eurų. Beje, šiuose indėliuose laikomi pinigai sudaro net 65 proc. visų bankuose esamų indėlių bendros sumos. Įsigalioję įstatymo pakeitimai įpareigoja finansų įstaigas periodiškai ir automatiškai teikti tik esminę apibendrintą informaciją, kuria remiantis atsiras galimybė operatyviai ir aiškiai identifikuoti mokesčių nemokėjimo rizikas bei užkardyti neteisėtas veiklas. Antra vertus, dalis šių duomenų pasiekia VMI jau dabar ir panaudojama, apskaičiuojant gyventojams suteiktas pajamų mokesčio lengvatas.
Šaltinis: Finansų ministerija