„Ekonomikos atsigavimo tempai priklausys nuo situacijos eksporto rinkose ir nuo to, kaip valstybei pavyks suvaldyti augančią skolą bei sumažinti mokesčius“, – teigia „Swedbank“.
– Nors antrąjį metų pusmetį matysime ekonomikos augimą, šalies BVP šiais metais balansuos ties 2009 m. lygiu. 2010 m. piką pasieks nedarbas, o eksportuotojams palaipsniui atsitiesiant, krizės sunkumą toliau jaus į vidaus vartojimą orientuotas verslas. 2011 m. šalies BVP, prognozuojama, paaugs 3 proc.“Šios prognozės pateikiamos „Swedbank“ parengtoje Švedijos ir Baltijos valstybių naujausioje makroekonomikos apžvalgoje.
„Swedbank“ pabrėžia struktūrinių reformų, kurios leistų suvaldyti biudžeto deficitą bei augančią valstybės skolą, būtinumą. Metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola gali viršyti 40 proc. BVP.
Lietuvoje būtina, kad 2011 m. pasitiktume su valdomu biudžetu ir kontroliuojama valstybės skola. Nesumažinus mokesčių, būtų sunku tikėtis išspręsti problemas, su kuriomis susidursime 2010 m. – augančiu nedarbu bei pasyviu vidaus vartojimu. Papildomą postūmį verslui duotų ir mažesnis smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimas. Tai paskatintų konkurenciją, visuomenės verslumą bei, kartu su mažesniais mokesčiais, sudarytų sąlygas naujoms darbo vietoms kurtis.
Bendra Lietuvos skola 2010 m. pabaigoje nesieks Mastrichto kriterijų viršutinės ribos – 60 proc. BVP. Tačiau reikia grąžinti ne tik skolintas lėšas, bet ir palūkanas, o valstybė vis dar išleidžia gerokai daugiau nei surenka. Tokioje situacijoje lieka tik trys keliai: dar skolintis, dar didinti mokesčius ir trečiasis – per reformas mažinti išlaidas, balansuoti biudžetą, grąžinti skolas, mažinti mokesčius ir didinti konkurenciją. Pirmieji du keliai niekur neveda, o trečiasis yra sunkus, bet teisingas. Aišku, dar galima tiesiog nieko nedaryti ir laukti, kol viskas savaime išsispręs.
Didžiausi iššūkiai – nedarbas ir pasyvus vartojimas
Banko specialistai prognozuoja, kad vienos svarbiausių problemų 2010 m.- dar 5 proc. mažėjantis vidaus vartojimas, ir augantis nedarbas, šiemet pasieksiantis 16 proc. Apie penktadaliu išaugsiančios elektros kainos įmonėms pabrangins kai kurias pirmo būtinumo prekes, o dėl to nukentės brangesnių prekių ir paslaugų gamintojai bei tiekėjai. Realus darbo užmokestis po mokesčių 2010 m. dar mažės apie 5 proc., nors jo kritimas turėtų stabilizuotis apie metų vidurį.
„Vartojimo mažėjimą ir toliau skaudžiausiai jaus smulkus ir vidutinis verslas, kuris daugiausia orientuotas į vidaus rinką. Stipriausias smūgis bus pirmąjį metų ketvirtį, kai pasijus pirmasis pabrangusių elektros ir kuro efektas. Tuo tarpu nedarbas gali sukelti ilgalaikių problemų Lietuvos ekonomikai – nedarbo lygis trečiąjį 2009 m. ketvirtį tarp jaunų žmonių siekė 33 proc., o tai gresia „protų nutekėjimu“ ir būsimomis problemomis valstybinio socialinio draudimo sistemai, ypač jei ji nebus reformuojama. Sumažinti mokesčiai suteiktų postūmį Lietuvos ūkiui ir padidintų ilgalaikį šalies ekonomikos konkurencingumą. Vienintelis tikras būdas valstybei skatinti verslą yra mažesnis jo reguliavimas ir palanki mokesčių aplinka“, – sako T. Andrejauskas. Pirmoji metų pusė Lietuvoje bus nelengva, antras arba trečias metų ketvirtis džiugins geresne ekonomine statistika. Nors gyventojai šią tendenciją pajus ne iš karto, žmonių ir verslo lūkesčiai pradės gerėti – tai suteiks papildomo adrenalino ekonomikai.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Estija eurą įves 2011 m. Numatoma, kad 2010 m. Estijoje ekonomika augs 1,5 proc., o 2011 m. – 4,5 proc. Estija susidurs su augančio nedarbo problema: nedarbo lygis šiemet, prognozuojama, sieks 14 proc., o 2011 m. – 12 proc. Tačiau vartojimas šalyje 2010 m. mažės mažiau, nei manyta anksčiau (6 proc. vietoj 9 proc.).
Latvijoje po 18 proc. BVP mažėjimo 2009 m., šiemet ekonomika, prognozuojama, susitrauks 2-3 proc., o 2011 m. paaugs 2-5 proc. Latvijoje jau stebimas eksporto augimas, tačiau nedarbo lygis kaimyninėje šalyje šiais metais gali pasiekti net 23 proc.
Šaltinis: „Swedbank“
2010-01-15
