Kauno AVMI informuoja, kad vienos Šveicarijos įmonės atstovas Lietuvoje, kuriam buvo suteikti įgaliojimai valdyti ir kontroliuoti visą mūsų šalyje esantį kompanijos turtą, ne tik vykdė individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą nemokėdamas mokesčių, bet ir gavo iš užsienio firmos pajamų, kurios nebuvo apmokestintos.
Kaunietis 2003-2006 m. Palangoje įsigijo tris žemės sklypus ir tris komercinės paskirties statinius už daugiau nei 300 tūkst. Lt. Siekiant išvengti mokesčių ir dirbtinai padidinti įsigyto turto vertę, buvo imtasi įvairių ūkinių operacijų. Vieną ūkio paskirties pastatą jis pardavė 5 asmenims. Kitą dieną po to, kai pirkėjai atkūrė nuosavybės teises į prie pastato esančią žemę, jį perpirko turtą pardavusio kauniečio sūnus. Jis su žmona įformino dalybų sutartį, pagal kurią pasidalijo jungtinės nuosavybės teise pirktą minėtą nekilnojamąjį turtą bei žemę. Vėliau sutuoktinė savo turto dalį padovanojo vyrui, o šis – savo tėvui. Jeigu tarp sutuoktinių dovanoto turto vertė siekė beveik 400 tūkst., tai, dovanojant tėvui, ji išaugo iki 1 mln. 530 tūkst. Lt. (dovanojimo sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė – 1mln. 823 tūkst. Lt.). Vėliau, suformavęs vientisą, komerciškai patrauklų sklypą su prieš tai pirktais dviem žemės plotais, kaunietis turtą pardavė už beveik 3 mln. litų.
Kauno AVMI darbuotojai konstatavo, kad dovanojimo sandorių aplinkybės buvo iškreiptos, o jais siekta mokestinės naudos. Nustatyta, jog šiais pirkimo bei dovanojimo sandėriais norėta dirbtinai padidinti žemės sklypo vertę, o pirkimo bei dovanojimo tarpininkas buvo reikalingas siekiant išvengti GPM. Kadangi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo žemės statyboms pardavimo sandoris, t. y. PVM objektas, tai nuo visos jo vertės turėjo būti apskaičiuotas beveik 240 tūkst. Lt mokėtinas PVM.
Minėtas kaunietis 2001 m. pirko 35 arus žemės už 6 tūkst. Lt Panevėžio rajone, o 2005 m. toje pačioje vietovėje iš bankrutavusios bendrovės įsigijo degalinę su kolonėlėmis sumokėdamas 20 tūkst. Lt. Šį turtą jis išnuomojo kitai bendrovei. Turtas buvo įsigytas vykdyti ūkinę veiklą ir naudojamas pajamoms uždirbti, siekiant gauti ekonominės naudos, todėl buvo privaloma mokėti ne tik PVM, bet ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius.
Taip pat nustatyta, kad kaunietis pagal Šveicarijos įmonės įgaliojimus sudarinėjo sutartis su ūkio subjektais, kompanijos vardu pirko nekilnojamąjį turtą, vykdė trišalius apmokėjimus, pasirašydavo atsiskaitymo dokumentus. Atlikus operatyvius patikrinimus ir piniginių lėšų judėjimo analizę 3 įmonėse, kuriose dirbo, pasirodė, kad jis neturi jokių dokumentų dėl iš Šveicarijos gautų beveik 489 tūkst. Lt panaudojimo kompanijos naudai. Mokesčių inspekcija šias pinigų sumas pripažino iš užsienio įmonės gautomis kitomis, su darbo santykiais nesusijusiomis, pajamomis ir jas apmokestino.
Šaltinis: VMI
2010-01-19
