Nacionaliniai viešųjų pirkimų ypatumai: neadekvatus dėmesys parodomajam skaidrumui nusveria racionalų efektyvumą

Viešųjų pirkimų sistemos teisinis reglamentavimas ir pirkimus planuojančių ir atliekančių darbuotojų gebėjimai ne visada sudaro sąlygas viešiesiems pirkimams efektyviai funkcionuoti, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“. Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė 2016 m. siekė 4,6 mlrd. Eur, tai sudaro apie 12 proc. BVP. Auditorių skaičiavimais, sistemos funkcionavimo sąnaudos sudaro apie 101 mln. Eur per metus.

„Efektyvus viešųjų pirkimų vykdymas turi užtikrinti ne tik racionalų lėšų panaudojimą, bet ir skatinti ekonomiką, mažinti socialinę atskirtį, remti ekologiją, inovacijas ir taip prisidėti prie valstybės tvarumo didinimo“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Griežtas reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į rezultatą, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. Perkančiosioms organizacijoms sudėtinga laiku įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų.

Valstybės kontrolė pastebi, kad Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems viešiesiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų šių pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimų detalų teisinį reglamentavimą. Auditorių duomenimis, 2016 m. įvykdyta 810 tūkst. pirkimų, iš jų mažos vertės pirkimai sudaro 99 proc. (arba 801 tūkst. pirkimų), o  supaprastinti ir tarptautiniai  – 1 proc. (arba 9 tūkst. pirkimų).

„Siekdami efektyvių viešųjų pirkimų, turime ne didinti formalių procedūrų skaičių, o stiprinti perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės procedūras, kurios leistų pirkimus atlikti efektyviai“, – teigia Julius Lukošius.

Audito metu, siekiant identifikuoti pagrindines rizikas, susijusias su viešaisiais pirkimais, buvo bendradarbiauta su viešųjų pirkimų politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis, Konkurencijos taryba, teisėsaugos institucijomis, perkančiosiomis organizacijomis, ES investicijų fondus administruojančiomis institucijomis, verslo asociacijomis, Lietuvos advokatūros atstovais, Nacionaline teismų administracija ir kitais. Susitikimų metu buvo aptariamos ir analizuojamos pagrindinės viešųjų pirkimų problemos, susipažinta su siūlomais jų sprendimų būdais.

Šio audito rezultatus Valstybės kontrolė pristatys Seime kartu su Seimo Audito komitetu ir Europos informacijos biuru gegužės 18 d. organizuojamoje konferencijoje  „Viešieji pirkimai. Gerosios ES patirtys ir jų taikymas Lietuvoje“.

Šaltinis: Valstybės kontrolė