mokesčių, laukia teismas. Kaltinimai taip pat pareikšti ir juridiniam asmeniui. Ikiteisminis tyrimas,
kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai,
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės sprendimu perduotas teismui.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, uostamiestyje įsikūrusi bendrovė statė ir pardavinėjo dvibučius
namus vaizdingoje vietoje. Keliais etapais statyti namai pirkėjams buvo parduodami rinkos kaina,
tačiau direktorius nusprendė pagudrauti ir, įtariama, nemokėti privalomų mokesčių valstybei, o
uždirbtus pinigus galimai pasilikti sau.
FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
specialistais, nustatė, kad per 2019 metus gyventojams buvo parduota 14 butų, už kuriuos įmonė
gavo beveik 1 mln. eurų pajamų. Tačiau visai kitokie skaičiai atsispindėjo įmonės apskaitoje,
direktorius nedeklaravo gautų pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą, o į deklaracijas, galimai
siekdamas išvengti mokesčių valstybei, kurių suma siekė per 207 tūkst. eurų, sumokėjimo, įrašė
visai kitokius duomenis ir pateikė valstybės institucijoms.
Atliekant ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo buvo pareikšti
tiek bendrovei, tiek jos direktoriui. Nors direktorius savanoriškai atlygino didžiąją dalį valstybei
padarytos žalos – per 163 tūkst. eurų, tyrimui vadovavusios Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-
ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės sprendimu byla buvo perduota
teismui.
Laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė – per 73 tūkst. eurų. Civilinį ieškinį šioje
byloje yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija, jo suma siekia beveik 44 tūkst. eurų.
Už mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, slėpimą, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas,
pelną ar turtą, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė,
kurią juridiniam asmeniui gali skirti teismas – juridinio asmens likvidavimas.
Šaltinis: FNTT