Finansų ministerija parengė ir pateikė suinteresuotoms institucijoms derinti Buhalterinės apskaitos ir Audito įstatymų projektus. Jie parengti siekiant suderinti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas su kitų teisės aktų nuostatomis bei patikslinti kai kurių įstatymo straipsnių nuostatas, kurios yra įvairiai traktuojamos, ir sudaryti sąlygas įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos nuostatas.
Viešosios priežiūros sistemos sukūrimo tikslas
Audito įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti nacionalinių teisės aktų nuostatas su 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito nuostatomis. Kiekvienoje ES valstybėje narėje turi būti sukurtos auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemos, kurios užtikrintų finansinės atskaitomybės vartotojų pasitikėjimą audituota finansine atskaitomybe ir auditoriaus profesija, todėl turi būti įsteigtos viešosios priežiūros funkciją įgyvendinančios institucijos. Viešosios priežiūros sistemos sukūrimo tikslas – panaikinti profesijos savireguliavimo modelį ir sukurti viešosios priežiūros sistemą, kuri kontroliuotų ir prižiūrėtų profesinę organizaciją, kuriai teisės aktais pavesta atlikti atitinkamas funkcijas. Todėl vienas svarbiausių Audito įstatymo projekto rengimo tikslų – paskirti instituciją atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą nuo 2008 m. sausio 1 d.
Pagal Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnį, siūloma, kad Auditorių rūmų, auditorių ir audito įmonių veiklos viešąją priežiūrą atlieka LR apskaitos institutas.
Audito įstatymo projekte siūloma papildyti 44 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad kontrolieriai, tikrindami kitų auditorių ir audito įmonių veiklą, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 m. auditoriaus darbo patirtį. Tikslinamos ir 48 straipsnio nuostatos, kad Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimai gali būti apskundžiami teisės aktų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos ir kad nurodyta pakartotinai laikyti visus arba kai kuriuos kvalifikacinius auditoriaus egzaminus Auditorių rūmuose per nurodytą terminą. Kadangi LAR yra viešasis juridinis asmuo ir neteikia patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui, 61 straipsnis papildomas 11 punktu, jog LAR privalo skelbti viešai patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę LAR interneto svetainėje. Siūloma LAR narių visuotiniam susirinkimui rinkti LAR prezidiumo nariais auditorius, kurie dirba audito įmonėje ir turi ne mažesnę kaip 5 m. auditoriaus darbo patirtį.
Buhalterinės apskaitos įstatymo naujovės
Kadangi užsienio bendrovės filialo metinė finansinė atskaitomybė sudaroma buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių LR teisės aktų nustatyta tvarka, siūloma Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) projekte patikslinti įstatymo taikymo sritį, papildant 1 straipsnio 1 dalį nuostata, jog šis įstatymas nustato juridinių asmenų filialų ir atstovybių, kurie yra Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, valdymo įmonė gali valdyti ir investicinius fondus, tikslinamas ir įstatymo 1 straipsnis.
Pagal Draudimo įstatymą draudimo įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę vadovaudamosi įstatymais, LR draudimo priežiūros komisijos nutarimais, kitais teisės aktais ir draudimo įmonės pasirinkta apskaitos politika. Todėl siūloma papildyti įstatymo 1 straipsnį nuostata, jog draudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą nustato šis įstatymas, jei kiti įstatymai nenustato ko kita.
BAĮ tikslinama sąvoka „apskaitos standartai“, nes yra Verslo apskaitos standartai ir, pagal Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos nuostatas, biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovausis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Iš įstatymo braukiamos sąvokos „pajamos“ ir „sąnaudos“ , nes VAS šios sąvokos apibrėžtos skirtingai nei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.
Kadangi pagal galiojančius teisės aktus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo gali turėti ne tik savininką, bet ir vadovą, pakeičiama sąvoka „ūkio subjekto vadovas“. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinėms įstaigoms, pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims pavyzdinius sąskaitų planus parengia, patvirtina ir paskelbia Finansų ministerija, keičiamos BAĮ nuostatos dėl pavyzdinio sąskaitų plano.
BAĮ 10 straipsnis keičiamas taip, jog individualios įmonės savininkas gali tvarkyti tik savo įmonės buhalterinę apskaitą, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, gali tvarkyti tik savo buhalterinę apskaitą, ūkininkas arba ūkininko partneriai gali tvarkyti tik savo ūkio buhalterinę apskaitą.
11 straipsnyje nustatyta tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė, todėl siūloma aiškiau išdėstyti 11 straipsnio 1 dalį, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, ne ūkio subjektas ar jo struktūrinis padalinys, taip pat nustatoma centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė. 17 straipsnyje siūloma patikslinti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pavadinimą. Siūloma papildyti BAĮ nuostatą dėl komercinės paslapties, kad apskaitos informacija, kuri nenurodoma metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, neskelbiama.
Šaltinis: LR Seimas