Zanavykų krašto šviesuoliai – apskaitos propaguotojai

MatematikaiMatematiko specialybę J. Mašiotas (1897–1953) pasirinko sekdamas tėvo Prano Mašioto (1863–1940) pėdomis. Šiam pasirinkimui turėjo įtakos šeimos atmosfera, prisodrinta matematinės minties ir pedagogikos. Nors P. Mašiotas buvo visų žinomas vaikų literatūros klasikas, tačiau save kukliai vadindavo matematikos mokytoju. Istorijos šaltiniai …

Skaičiai ir raidės atvėrė kelią apskaitai

Tavo protas, be skaičiaus, – bejėgisĮpratę prie skaičių ir ūkinių skaičiavimų, neretai pamirštame, kad jie tapo apskaitos specialisto profesijos sinonimais. Prisiminę senolių posakį, kad žmogaus protas, be skaičiaus, būtų bejėgis, pažvelkime buhalterio akimis į ūkinių skaičiavimų genezę. Buhalteriams skaičių kalba …

Apskaitos sąstingio laikotarpiai Lietuvai praradus valstybingumą

Docentas daktaras Leonas KRIVKA parinko žinių apie buhalterinės apskaitos būklę laikotarpiais, kai Lietuvos teritorija buvo kitų valstybių administruojama. Vokiškoji apskaitos sistemaKlaipėdos kraštas ilgą laiką buvo Prūsijos karalystėje, po 1871 m. – Vokietijos imperijoje (vok. Memelland). Jį sudarė: Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko …

Pusfabrikačių apskaita avalynės pramonėje

Frenkelio fabrikasXX a. pradžioje Šiauliai buvo didžiausias pasaulio odos pramonės centras. Jame prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė net keturi stambūs odos apdirbimo fabrikai ir keletas mažesnių įmonių. Tarp jų neabejotinu gamybos lyderiu tapo Chaimo Frenkelio (1857–1920) odų fabrikas. 1925 m. šios …

Gaminių savikainą kalkuliavo kaip kas išmanė, arba kodėl tarpukariu vangiai tobulėjo gamybos išlaidų apskaita (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 4 (1012) Pavienių gaminių kalkuliavimasĮmonės, gaminančios mažesnį gaminių kiekį, apskaitydamos gamybos išlaidas, naudojo „Fabrikacijos“ sąskaitą. Joje, pavyzdžiui, akcinės bendrovės „Livela“ buhalterija apskaitė gaminamų kirvių, kastuvų, įvairios paskirties vielos, gamybos išlaidas. „Kalkuliacijos“ knygoje išlaidas grupuodavo pagal atskirų gaminių pavadinimus. …

Gaminių savikainą kalkuliavo kaip kas išmanė, arba kodėl tarpukariu vangiai tobulėjo gamybos išlaidų apskaita (1)

Kalkuliavimo įvairovėPirmaisiais valstybingumo metais tarpukario Lietuvos įmonėse gaminamos produkcijos savikainos kalkuliavimas buvo visiškai apleista apskaitos sritis. Smulkiose įmonėse gaminių savikaina iš viso nebuvo kalkuliuojama, o stambesnės akcinės bendrovės taikė skirtingus, supaprastintus kalkuliavimo metodus. Dar kitos tik imitavo šį apskaitos procesą. …

Dvejybinės buhalterijos vertinimas

Sukčiaujančiam dvejybinis įrašas – ne kliūtisSkaitydamas senus metraščius, prisiminiau pokalbį su buvusios Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos vyriausiuoju buhalteriu Donatu Paulausku. Sovietmečiu retsykiais su juo aptarinėdavome kai kuriuos klausimus. Kartą kolega atpasakojo pokalbį su tuometiniu gamyklos direktoriumi. Pasirašydamas finansinę atskaitomybę, pastarasis …

Įrašų klastojimai ir klaidos savivaldybės įstaigos apskaitoje

Rezonansinė byla 1937 m. rudenį Šiaulių apygardos teismas sprendė Telšių apskrities buvusio savivaldybės vyriausiojo buhalterio V. R. rezonansinę bylą, apie kurią rašė prieškario Lietuvos dienraščiai. Tikrinant Telšių apskrities savivaldybės finansinę apyskaitą, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Savivaldybių departamentui kilo daug neaiškumų, kuriems …

Buhalteriams stigo metodinių priemonių ir profesinių žinių

„Turėdami praeitį, turime kelią į ateitį.“ Senolių išmintis Tabu antspaudas Žinių apie prieškario Lietuvos medžio apdirbimo įmonių veiklą periodinėje spaudoje ir su žiburiu nerasime. Veltui gaištume laiką ieškodami straipsnių apie apskaitos tvarkymą šios šakos įmonėse. Kodėl šiai temai buvo uždėtas …

Apie buhalterijos studijas ir jų absolventus (Absolventų mintys po 50-ties metų nuo studijų baigimo)

  Neseniai Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) įvyko Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos specialybės absolventų II laidos susitikimas studijų užbaigimo 50-mečio proga. Susitikimo dalyviai mokėsi 1959–1964 m. ir įgijo žemės ūkio buhalterio-ekonomisto kvalifikaciją. Susitikimo metu jie …

Apskaita Mažosios Lietuvos ūkyje

Docentas daktaras Leonas KRIVKA pasidomėjo, kaip feodalinės epochos dainiaus Kristijono Donelaičio metais buvo tvarkoma apskaita Mažosios Lietuvos ūkyje.   Vokiškoji apskaitos sistema Vokiškoji apskaitos sistema susiformavo „Hanzos“ klestėjimo laikotarpiu. Teoriniai šios apskaitos pagrindai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paskelbti XVIII a. …

Biudžetinių asignavimų apskaita Prezidentūroje

Iš archyvo šaltinių docentas daktaras Leonas KRIVKA parinko žinių apie prieškario Lietuvos Respublikos prezidentūrai skiriamus biudžetinius asignavimus.   Asignavimai Lentelėje pateikiama prieškario Lietuvos Respublikos prezidentūros biudžetinių asignavimų struktūra, kurioje išlaidos sugrupuotos valstybės išlaidų sąmatos straipsniais ir apskaičiuotas šių straipsnių dydis. …

Veiklos rezultatų vaizdavimas prieškario Lietuvos įmonėse

Padidėjus prekių apyvartai, pirkliai ėmė registruoti įsigytų prekių vertę ir gautas iš prekybos pajamas. Įrašus darydavo knygoje „Mugės“, kuri atlikdavo „rezultatinės“ sąskaitos funkcijas. Į atskirą lapą įrašydavo atvežtų į mugę prekių vertę, į kitą – pajamas iš prekybos. Lygindamas rodiklius, …

Prekių ir pinigų apyvartos apskaita garsiajame Šlapelių knygyne

Suprastino apskaitą 1906 m. Vilniuje Marijos Šlapelienės vardu buvo atidarytas knygynas, kurį vilniečiai pavadino Šlapelių knygynu. Ši prekybos įmonė garsėjo lietuviškų leidinių platinimu. Kadangi samdyti buhalterį buvo pernelyg brangu, prekių ir pinigų apyvartos apskaitą tvarkė pagrindinis reikalų vedėjas daktaras Jurgis …

Prekių apyvartos apskaita prieškario prekybos įmonėse

Straipsnyje aptariama prekių apyvartos dokumentavimas, registrų tvarkymas ir veiklos rezultatų apskaičiavimas prieškario Lietuvos didmeninės prekybos įmonėse, kurias tais laikais vadindavo urmo sandėliais.   „Kas sveria, fasuoja, duonos nestokoja.“ Senolių patarlė Urmo sandėliai Prieškario Lietuvos laikinojoje sostinėje veikė net septyni stambūs …

Prieškario paslaugų įmonių apskaita

  „Kiekvienas sąžiningai atliktas darbas yra naudingas, vadinasi, vertas pagarbos.“ Senolių išmintis   Gamybinės ir negamybinės įmonės Tarpukario Lietuvoje veikė dvejopos paslaugų įmonės: gamybinės ir negamybinės. Gamybinių įmonių išlaidos būdavo grupuojamos ir apskaitomos užsakymais, negamybinės paslaugų įmonės pagrindinį dėmesį skirdavo …

Nedaug kam žinomi prieškario Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos buhalteriai

  „Kas patyrė ligonio kančių, tas labiausiai vertins sveikatą.“ Persų patarlė Pirmieji žingsniai Lietuvos raudonojo kryžiaus draugiją (toliau – RKD) įsteigė daktaras Rokas Šliupas, grįžęs iš Rusijos į tėvynę. 1919 m. steigiamasis susirinkimas patvirtino draugijos įstatus, išrinko vyriausiąją draugijos valdybą …

Prieškario Lietuvos revizoriaus pastabos apie balanso falsifikavimą

  Revizorius iš Surviliškio Pradėkime nuo pažinties su prieškario Lietuvos revizoriumi Martynu Valavičiumi. Gyvenimo aprašyme skaitome, kad jis gimė Surviliškio miestelyje (Kėdainių apsk.) pasiturinčio ūkininko šeimoje. Baigęs gimnaziją, beveik dvejus metus dirbo Surviliškio valsčiaus raštininku. Matydamas brolių ginčą dėl palikimo, …

Prieškario Lietuvos revizorių pastebėtų apskaitos klaidų apžvalga

„Išmintingas žmogus nepadarys tos pačios klaidos du kartus.“ Graikų patarlė   Klaidos turto apskaitoje Prieškario Lietuvos revizoriai daugiausia klaidų atskleisdavo kiekinėje-rūšinėje medžiagų apskaitoje. Įmonių buhalteriai, norėdami sumažinti šios apskaitos darbo apimtį, ją prastindavo, mažindami analitinių sąskaitų skaičių. Pavyzdžiui, vietoje kelių …