Prieškario visuomenės ūkio ir finansų mėnraštis

Pasklaidykime prieš 100 m. tarpukario Lietuvoje pradėto leisti visuomenės ūkio ir finansų žurnalo „Lietuvos ūkis“ puslapius. Pirmasis žurnalo „Lietuvos ūkis“ numeris išėjo ketvirtaisiais Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metais, kurie laikomi ūkio gaivinimo metais. Tuo metu karo nuniokotas ūkis palengva pradėjo atsigauti: buvo …

Ar kils Europoje karas?

Seni metraščiai liudija, kad šiuo klausimu tarpukario Lietuvoje skeptikų ir valdančiųjų pažiūros labai skyrėsi. Ši tema aptariama docento daktaro Leono KRIVKOS straipsnyje. Dvi skirtingos nuomonėsIki 1939 m. pradžios net astrologai nedrįso spėlioti, ar kils Europoje karas, ar ne, jei kils, tai …

Iš Lietuvos karininko prisiminimų

Susipažinkime su Lietuvos karininko Balio Arūno prisiminimais. Autorius aprašė, kaip, 1940 m. okupavus tarpukario Lietuvą, Rusijos ginkluotųjų pajėgų politiniai vadovai tarp kareivių platino įžūlią sovietų propagandą. Politinio vadovo pamokslaiPulkas, kuriame tarnavo Balys Arūnas, turėjo labai „išmintingą“ mokytoją „draugą“ Pečiūriną. Jo susivėlę …

Kodėl moterims labiausiai tinka ekonomisto ir buhalterio profesijos?

Aptarkime lito „tėvo“ profesoriaus Vlado Jurgučio paskaitą „Moteris ir ekonomika“, kurią jis 1936 m. skaitė Vytauto Didžiojo universiteto studenčių korporacijai „Fideles Justitiae“. Nepabūgo visuomenės prietarųPaskaitą profesorius pradėjo primindamas, kad ilgą laiką ekonomisto profesija buvo laikoma vyrų privilegija ir tik milžiniškomis pastangomis …

Kurorto šiokiadienių mozaika

Tikimės, kad skaitytojus sudomins senuose metraščiuose išlikusios Palangos kurorto šiokiadienių kronikos. Įžymybių gretos gausėjo1931 m. Palangos kurorto kronikose rašoma, kad „kurortinis sezonas oficialiai prasideda gegužės 1 d. ir baigiasi spalio 15 d.“ Sezono metu į kurortą su savo antrosiomis pusėmis suvažiuodavo …

Tas ilgai lauktas vasarojimo metas

Tarpukario Lietuvos vasarotojai, gulėdami paplūdimyje, mėgdavo pavartyti kurortinio gyvenimo žurnalą „Lietuvos pliažas“. Pasklaidykime jo puslapius. Kauno vasarotojaiTarpukariu Aukštoji Panemunė buvo labiausiai mėgstama kauniečių vieta. Čia veikė du pliažai. Pirmas būdavo beveik tuščias, o antrame – pora tūkstančių nuogišių. Sek­madienį kauniečiai jau nuo …

Pirkėjas – karalius, pardavėjas – liokajus. O gal atvirkščiai?

Įpratusiems prie sovietinės prekybos „kultūros“ šypseną sukels pasakojimas apie vakarietišką pirkėjo aptarnavimo stilių. Apie tai tarpukario Lietuvos verslininkų laikraštyje „Verslas“ mintimis dalijasi prancūzų verslininkas Edmundas Žavrė. Manytume, kad jo vadybiniai patarimai smulkiems verslininkams išliko aktualūs iki mūsų dienų. Įsitikink, ar tinkiKiekvienas …

Pirmieji žingsniai, kuriant gerovės valstybę

Tarpukario Lietuvoje pirmasis mūsų pirmtakų žingsnis, kuriant gerovės valstybę, buvo ligos draudimo įteisinimas ir ligonių kasų (toliau – LK) steigimas. Skirtinga gerovės samprataVilniuje iš S. Daukanto aikštės vis dažniau girdime pasvarstymus apie gerovės valstybės kūrimą, nors išsamios gerovės sąvokos apibūdinimo kol …

Nepriklausomos Lietuvos pirmųjų metalinių pinigų „architektas“

Minėdami genialaus dailininko, skulptoriaus Juozo Zikaro (1881–1944) 140-ąsias gimimo metines, susipažinkime su 1925 m. laidos pirmųjų lietuviškų monetų projekto konkurso organizavimo ypatumais, kūrybinės sutarties su skulptoriumi sudarymo detalėmis ir monetų modeliuose pavaizduotais simboliais. Litas prieš muštinįSprendžiant iš senų metraščių, lietuviški banknotai ir …

Lietuvos tarnautojų šeimų biudžetų kontrastai, arba kaip pragyventi iš menkutės algos

Abejojančiam pirkėjui anglas primintų patarlę: „Ką pirkti, tarkis su pinigine“, ypač kai piniginės storis – labai nevienodas. Docentas daktaras Leonas KRIVKA pasidomėjo, ką apie tai rašė tarpukario Lietuvos spauda. Elitinės šeimos išlaidavimaiŽinomo publicisto Justo Paleckio redaguojamame žurnale „Laiko žodis“ (1934 m.) …

Žemaičių legendos apie marą

Siautėjant Lietuvoje koronavirusui, virtualioje paveldo svetainėje radau 1938 m. straipsnį „Kaip baisioji dievo rykštė – marai plakė žmones…“ Toliau pateikiu sutrumpintą šio straipsnio tekstą (kalba netaisyta).„Baisi dievo rykštė kitą kartą buvo maras. Kartkartėmis jis siautė Lietuvoje ir pjovė žmones be pasigailėjimo. …

Kodėl menkinamas apskaitos specialisto įvaizdis?

Nevykėlių galerijaTarpukario Lietuvos savaitraštis „Kuntaplis“ įdėjo nelinksmą rašinį apie nevykėlį buhalterį. Rašinio autorius – dar visai jaunas, slapyvardžiu pasirašęs poetas T. Tilvytis. Nutolusiam nuo apskaitos dalykų, pradedančiam poetui kūrinys aiškiai nepavyko. Autorius bandė pavaizduoti tūlą žmogelį Kelmutį. Šis, gavęs vyriausiojo …

„Robinzono Kruzo“ autorius tvarkė ir apskaitą

Ar žinote, kad „Robinzono Kruzo“ autorius Danielis Defo dalį savo gyvenimo paskyrė apskaitos tvarkymui? Apie tai – doc. dr. Leono KRIVKOS straipsnyje. Nuotykių ieškotojasDanielis Defo gimė Londono krautuvininko Džeimso Fo šeimoje (būdamas keturiasdešimties, jis, pridėjęs dalelytę „De“, tapo Defo). Tėvo krautuvė …

Apie kolegų kasdienybę ir privatų jų gyvenimą

Rašinių apie prieškario Lietuvos buhalterių kasdienybę ir privatų jų gyvenimą to meto spaudoje buvo nedaug. Visgi man pavyko rasti šia tema kelis straipsnius, kuriuos ir aptarsiu. Atneškite raštelį – įdarbinsime„Lietuvos žinių“ laikraštyje A. Girulio slapyvardžiu pasirašęs buhalteris gvildena buhalterių įdarbinimo problemą. …

Nesaldus skolininko gyvenimas, arba kodėl nemėgstame antstolio

Skolininkų kalėjimai Senuose metraščiuose aprašytos žiaurios bausmės, kurias viduramžiais skirdavo neišsimokantiems skolininkams. Viena jų – kreditoriaus pavergimas ir įkalinimas skolos duobėje. Lietuvoje toks skolininkų kalėjimas iki mūsų dienų yra išlikęs Panemunės pilyje. Pasak šios pilies prižiūrėtojo Antano Šveiberio, kuris gali daug …

Dviejų revizorių likimai

Gyvenimo patirtis primena: jei trūksta atkaklumo – nesitikėk ryškesnės sėkmės tarnyboje. Šią patirtį verta priminti šių dienų jauniesiems apskaitos specialistams. Reikia ne tik turėti konkretų tikslą, bet ir atkakliai jo siekti. Tą liudija dviejų prieškario Lietuvos revizorių likimai: vienas sėkmingai …

Neįpratęs buhalteriškai skaičiuoti, turtingas netapsi

Tarpininkai nesnaudė Suvalkiečiai mėgsta kartoti: „Visada geriau ridenti į save, negu nuo savęs.“ Prieškario Lietuvos ūkininkai pirmaisiais valstybingumo metais, deja, to nepaisė ir daug pelno „nuridendavo“ prekybos tarpininkams. Pastarieji, matydami, kad stambesnių ūkių ir dvarų savininkai neįpratę buhalteriškai apskaičiuoti pajamas, …

Reikalavo tikslios turto ir rinkliavų apskaitos

  Iždo apskaitininkai Prancūzų karinė valdžia Vilnių laikė svarbiu savo armijos užnugariu su maisto ir amunicijos sandėliais. Todėl, vos tik užėmusi miestą, valdžia įsakė reorganizuoti iki tol veikusią Vilniaus miesto dūmą ir magistratą. Vietoj jų buvo įsteigtas miesto municipalitetas, vadovaujamas …

Prieškario Lietuvos šeimų ūkių biudžetai

  Abejojančiam pirkėjui anglas primintų patarlę: „Ką pirkti, tarkis su pinigine.“ Matyt, laikydamiesi šios patarlės, prieškario Lietuvos statistikos specialistai ištyrė šeimų, gyvenančių Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, biudžetus. Tyrinėjimo rezultatai buvo apibendrinti ir oficialiai paskelbti 1939 m. leidinyje.   Parinktos analogiškos …

Skolą grąžins per graikiškas Kalėdas

  Kolegos buhalteriai turbūt yra girdėję sakant: „Sulauksi – skolą grąžins per graikiškas Kalėdas.“ Taip skolintojui primenama, kad jis bergždžiai tikisi atgauti paskolintus pinigus. Taigi pakalbėkime apie Kalėdų šventę. Liaudies kalboje išliko pagoniškas Kalėdų šventės vardas – „Colendae“, nors liturgijoje Kristaus …