Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1282/2008, kurioje analizavo kai kuriuos pirkimo PVM įtraukimo į PVM atskaitą klausimus.
Teismas vadovavosi PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkto normomis. PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje-faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita-faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje-faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai), o jeigu šio dokumento forma rašytinė, – šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti šiam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus“. PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas ir prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra vienas iš įstatymu nustatytų požymių, kuriuo remiantis yra nustatomas konkrečios ūkinės operacijos, suteikiančios teisę į PVM atskaitą, turinys. Todėl, kaip pabrėžė teisėjų kolegija, tais atvejais, kai PVM sąskaitoje-faktūroje yra nurodytas ne tas prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas iš kurio pirkėjas įsigijo PVM apmokestinamas prekes, atsiranda pagrindas manyti, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta ūkinė operacija neatspindi tikrojo jos (ūkinės operacijos) turinio. Nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad skundą pareiškusios bei kitos bendrovės sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse ir visose pastarosios bendrovės pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose direktoriumi įvardytas asmuo, kuris pagal integruotos mokesčių informacinės sistemos IMIS SODRA duomenis šioje bendrovėje niekada nedirbo, pareiškėjos kontrahente pagal minėtas sutartis buvusi bendrovė prekių pardavimo ir darbų atlikimo pareiškėjai metu neturėjo veiklai vykdyti reikalingos materialinės bazės, o šioje bendrovėje bylai aktualiu laikotarpiu dirbo vienintelė darbuotoja, vėliau nedirbo nė vienas darbuotojas, duomenų apie šios bendrovės turimą registruotiną kilnojamąjį ar ilgalaikį nekilnojamąjį turtą atitinkamu laikotarpiu taip pat nebuvo. Teisėjų kolegija sprendė, jog šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir jos kontrahente esančios bendrovės įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, nes realiai sandoriai įvyko ne tarp dokumentuose nurodytų subjektų, o pasinaudojant minėtos bendrovės vardu išrašytais dokumentais buvo įformintos ūkinės operacijos, kurias atliko kiti asmenys. Aptariamoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra vienas iš įstatymu nustatytų požymių, kuriuo remiantis yra nustatomas konkrečios ūkinės operacijos, suteikiančios teisę į PVM atskaitą, turinys, vien ta aplinkybė, kad konkreti ūkinė operacija įvyko, pati savaime nėra pakankama atsirasti teisei į PVM atskaitą, kai kyla abejonės dėl ūkio subjekto, kuris patiekė prekes ar suteikė paslaugas, t. y. ar šis ūkio subjektas yra PVM mokėtojas, ar sumokėjo pardavimo PVM, ar šios ūkinės operacijos subjektai buvo sąžiningi ir pan.
Šaltinis: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2008-08-11